Prestižas

Prestižas - tokia keista, su iškreipta saviverte susijusi sąvoka, reiškianti, kad kažkoksai tai daiktas esą žmogui leis pasijusti vertesniu ir brangesniu, labiau vertinamu, jei jis bus koks nors prabangus, retas ir, svarbiausia - visų labai smarkiai vertinamas, kaip ypatingai geras.

Čia reikia suprasti, kad tikra to daikto ar paslaugos kokybė gali neturėti jokios įtakos, nes svarbu ne realus vertinimas, o tai, kaip aplinkiniai tai suvokia - kad kažkas yra geras, kokybiškas, brangus ir prabangus - tai reiškia prestižinis. Tai reiškia, kad to daikto savininkas ar žmogus, perkantis tą paslaugą irgi gauna kvapo nuo to prestižo ir todėl irgi pradedamas vertinti kaip geresnis, kokybiškesnis, brangesnis ir prabangesnis.

Jei koksai nors daiktas yra dar kokybiškesnis ir geresnis, tačiau apie tai nežino aplinkiniai, arba to daikto kaina ne tokia didelė - tai reiškia, kad jis nėra prestižinis. Tai reiškia, kad tokio daikto nesirinks tie, kas vaikosi prestižo, nes jiems nėra svarbi reali kokybė, nes jiems rūpi prestižas.

Daugeliu atvejų prestižas siejamas su narcisistiniu asmenybės sutrikimu, bet būna siejamas ir su kitais - pvz., sociopatai tą patį prestižą naudoja, manipuliuodami savo įvaizdžiu ir vaizduodami respektabilius (t.y., gerbtinus) vertelgas, visokie sukčiai pagal prestižinių daiktų naudojimą atpažįsta savo aukas, kuriomis galėtų manipuliuoti, o kai kurie praktiški verslininkai žino, kad norint rasti bendrą kalbą su kai kuriais tipažais, reikia parodyti, kad turi daug pinigų - o tą vėlgi rodo prestižiniai daiktai.

Prestižas skirtingą vertę turi skirtingose šalyse - paprastai, kuo valstybė yra labiau laukinė, tuo svarbesni yra įvairūs prestižo atributai, pvz., prekių ženklai, kurie leidžia atpažinti, kad tu savo socialinėje grupėje esi koksai tai pagerintas, prestižinis. Ir čia nesvarbu, ar tu būtum gatvinis pacukas su tam tikros prestižinės firmos treningais, ar hipsteris su tam tikros firmos džinsais, ar verslininkas su tam tikros firmos laikrodžiu, ar dar koksai vertelga su tam tikros firmos automobiliu - visą laiką tam tikri požymiai leis parodyti, kad tu esi aukščiau kitų, o todėl vertas pagarbos, esi patikimas ir taip toliau.

Prestižo įtaka yra kraštutinai svarbi tose šalyse ar valstybių regionuose, kur yra kraštutinai didelė nelygybė ir labai didelis sluoksnis skurdžiai gyvenančių žmonių. Kaip pvz., visokių prestižinių daiktų reikšmė didžiulė yra Rusijoje, kur pvz., verslininkas negali tikėtis jokio bent kiek rišlaus kontrakto, jei jis važinėja rusiška mašina, tačiau į jį visiškai kitaip bus žiūrima, jei jis atvažiuos į susitikimą kad ir su sena Toyota - nes jau vien nerusiškos mašinos turėjimas yra prestižas. Dar kitas lygis bus, jei jis atvažiuos į susitikimą su iš bėdos ponauju Mercedes ar BMW - tada į jį bus žiūrima kaip į didžiulį vertelgą, kurio pinigai yra arti nusikalstamai didelių. Visai analogiškas požiūris į visokius turto atributus yra Afrikos šalyse.

Kaip kontrastas, Vakarų Europoje prestižo vaikymas dažnai laikomas iracionaliu ir neprotingu pinigų švaistymu, ypač senų turtingų šeimų tarpe. Tai reiškia, kad prabangą demonstruojantys išsišokėliai turtingųjų yra nurašomi kaip nerimti, švaistūnai, nestabilūs, neprotingi ir dėl to ignoruotini. Kitaip tariant, primityvūs prestižo mechanizmai čia nesuveikia.

Kartais panašius prestižo supratimo skirtumus galim pastebėti ir vienos šalies ribose: pvz., Vilniuje į prestižo atributus daugelis turtingų žmonių reaguoja skeptiškai, nes puikiai žino, kad daug prestižo prekių sugeba nusipirkti ir įvairių firmų apatinių grandžių darbuotojai, tuo tarpu neretas turčius iš skūpumo važinėja sena mašina ir nešioja suplyšusius džinsus. Taigi, prestižą demonstruojantys atributai veikia silpnai, o kartais daro ir neigiamą įspūdį. Tačiau kur nors provincijoje, kur žmonių pajamos yra labai smarkiai mažesnės, tie patys prestižo požymiai visgi veikia, ir veikia labai stipriai.

Gi čia mes pastebėkim vieną dalyką: jau porą tūkstančių metų Katalikų bažnyčia sako visiems paprastai - kad turtų į dangų nenusineši, ir kas buvo niekuo, tas bus viskuo, ir turtus geriau leisti, padedant vargšams - tai geriausias prestižas iš visų.

Gal todėl senose Vakarų valstybėse aukščiausio prestižo reikalu tampa dalyvavimas įvairioje labdaroje ir daugelio milijonų dalinimas vargšams bei visokioms svarbioms socialinėms ir gerovės programoms. Ir čia neina ginčytis - išties, jei gali išleisti krūvą pinigų vargšų rėmimui, tai matyt kad turi turto ir įtakos tiek, kad esi socialinės hierarchijos viršūnėje.

Štai toksai tasai prestižas, ne toksai jau ir paprastas.