Nematoma rinkos ranka

Nematoma rinkos ranka - tai tipo toksai menamas dėsnis ir mechanizmas, kuris viską sureguliuoja ir padaro gražiai, jei tik duodi laisvai rinkai veikti - ir prekių kainos atpinga iki pigiausių, ir kokybė pakyla iki geriausios, ir taip toliau. Todėl reikia nieko nereguliuoti ir viskas bus gerai, nes ta nematoma rinkos ranka sureguliuos per konkurenciją.

Tipo, jei daug prekeivių prekiaus panašiomis prekėmis, tai pirkėjai rinksis pigiausias ir kokybiškiausias, todėl ilgainiui blogai dirbantys prekeiviai iškris, nes neatlaikys laisvoje rinkoje esančios konkurencijos su geresniais. Štai taip ta nematoma rinkos ranka ir suveiks. Ir tada visiems bus geriau.

Realybė gi ta, kad gal ir taip, o gal ir ne, ir neretai paaiškėja, kad visiškai nereguliuojama rinka pavirsta į tokius reikalus, kaip visokios bananų respublikos ar laukinės Afrikos šalys, tuo tarpu kaip tik reguliuojamoje rinkoje būna ir geriausias pragyvenimo lygis, ir didžiausi įmonių pelnai, ir didžiausi atlyginimai, ir bendrai geriausia socialinė gerovė.

Nors viso kapitalizmo sistemos kūrėjas Adam Smith ir akcentavo tą laisvos rinkos svarbą, jau net ir jis iškėlė mintį, kad valstybė nustatytų palūkanų normas visokiems bankams ir kad tai galima ir reikia reguliuoti.

Kaip rodo dabartinė praktika, jokia nematoma rinkos ranka nesugeba gerai sureguliuoti kokybės, jei nėra įstatymų, kurie už nekokybę kaip nors baustų, ypač kai kalba eina apie sudėtingesnes prekes. Kaip rodo praktika, kokybės užtikrinimas gaunasi tik tada, kai gamintojai priverčiami daryti ilgalaikes kokybės garantijas.

Tą, beje, rodo ir Lietuvos patirtis - vos atgavus Nepriklausomybę, visa rinka buvo užversta įvairia kiniška elektronika, kuri turėjo kinišką kokybę. Prekės lūždavo vos nusipirktos, o pardavėjai naglais snukiais sakydavo, kad čia pats sulaužei ar kad jie išvis tuo neprekiavo ir tau nepardavinėjo ir už nieką neatsako. Situacija pasikeitė tik po to, kai buvo įvestos prievartinės garantijos - metams ar dviems. Per kelerius metus visoks kiniškas fufelis iš rinkos dingo, o vietoje to atsirado tik palyginus nesmarkiai brangesnės Pietų Korėjos, o paskui ir Japonijos, Italijos, Vokietijos gamintos prekės, kurios nelūžta dešimtmečiais.

Vėlgi nesuveikia jokia rinkos ranka, kai kalba eina apie iškasenas, ypač kai tos iškasenos eksportuojamos ir ypač kai tos kasybos pelningumas labai aukštas. Jei tik nėra žvėriškų reguliavimų su milžinišku apmokestinimu, kasyklų kompanijos išnaikina visą gamtą, išveža visas pajamas į turtingesnes šalis (kur daugiau reguliavimų) ir tenai suinvestuoja. Tuo tarpu šalys ar regionai, kur vyko kasyba, lieka nuskurdinti, nualinti ir tiesiog sušikti. Pakanka pasižiūrėti į Afriką, kur pilna tokių pavyzdžių.

Vėlgi nesuveikia jokia rinkos ranka, jei tik atsiranda kokia nors monopolija - pakanka prisiminti JAV su ten siautėjusia monopoline AT&T kompanija, kuri laikė tiesiog sunkiai suvokiamas telefoninio ryšio kainas ir kartu buvo 10-20 metų atsilikusi nuo Vakarų Europos firmų, pakolei neįvyko suskaidymas. Tik po to, kai AT&T buvo per prievartą suskaldyta gabalais, atsirado konkurencija, ryšio sistemos ėmė gerai vystytis, o kainos smarkiai kristi.

Vėlgi nesuveikia jokia rinkos ranka, jei rinkoje atsiranda slapti karteliniai susitarimai, netgi jei tie susitarimai yra tylūs, "vardan balanso" - visi susitarimo dalyviai laikosi to dėl to, kad gauna nežmoniškus pelnus ir nei vienas nenori mušti kainų. Čia matyt geriausiu pavyzdžiu gali būti Lietuvos drabužių rinka - kur drabužių kainos parduotuvėse 3-5 kartus viršija tas, kurios Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ir niekaip nekrenta. Kadangi neatsiranda reguliatorius, kuris sugebėtų šitą "susibalansavimą" nudaužti - tai kainos dešimtmečiais lieka absurdiškai didelės.

Taigi, gal kai kada ir veikia ta Nematoma rinkos ranka, bet toli gražu ne visada. Norėtųsi, bet vat kad nesigauna.