Lenino mauzoliejus

Kažkoksai Josifo Stalino laikų atvirukas, vaizduojanti Lenino mauzoliejų.

Kažkokią šventę švenčia kompartijos prezidiumas, jo vidury galima įžiūrėti, kaip kepurę nusivožęs, visas linksmas mosuoja Nikita Chruščiovas.

Trys lavonų periodo SSRS veikėjai švenčia gegužės 1: tuomet dar būsimas gensekas, bet dar kol kas ne - Konstantinas Černenka, SSRS Ministrų tarybos pirmininkas (premjeras) Nikolajus Tichonovas ir tuometinis gensekas, vis dar gyvas Leonidas Brežnevas. Visi atrodantys taip, lyg tame pačiame mauzoliejuje jau būtų ir laikomi.

Nežinomo periodo anoniminio dailininko paveikslas, demonstruojantis kažkokius keistus santykius tarp pionierės ir Lenino lavono.

Lenino mauzoliejus - sovietinio lavonų kulto vieta Rusijoje, prie Kremliaus, kur guli balzamuotas Lenino lavonas, į kurį žiūrėti vis dar eina neaišku ką norintys pamatyti žmonės. Ko gero, tai žinomiausias mauzoliejus šioje planetoje.

Nuo 1953 iki pat 1961 ten pat gulėjo ir Stalinas, bet paskui jį išmetė Nikita Chruščiovas. Vienok taip ir pasilikęs Leninas vis dar rodo, kad Rusija yra zombių valstybė, kuri garbina lavonus. Gal tiktai ne taip viešai, kai tai vyko per visą sovietmetį, kada per visas dideles šventes visa SSRS vadovybė specialiu tuneliu iš Kremliaus pereidavo į mauzoliejų, užlipdavo į tribūną ant viršaus ir iš tenai mojuodavo paradams. Būtent taip ir būdavo švenčiamos šventės sovietmečiu - per lavonų kultą.

Daugelį mįslių turi tasai Lenino mauzoliejus, o bene didžiausia iš jų - kodėl jis taip primena visiškai tipiškus zikuratus, kitaip tariant - apeigoms skirtas piramides ir šventyklas. Aišku tik, kad ir primena, ir apeigoms skirtas.

Kadangi Lenino mauzoliejus veikė kaip visiškai aiški šventykla, jis buvo saugomas garbės sargybos ir šiaip buvo nuolatinis visokių maldininkų lankymo objektas privalomai-savanoriška tvarka: į Maskvą važiuodavo ištisos pionierių, komjaunimo ir šiaip visokių darbininkų delegacijos, kurios, aišku tuo pačiu ir apsipirkdavo parduotuvėse, bet privalomai turėdavo ir atstovėti kelių valandų eilę, kad gautų praeiti pro Lenino lavoną. Tokiu būdu buvo sukuriamas visas tas lavono garbinimas.

Pasikėsinimai į Lenino mauzoliejų

Lenino mauzoliejų ne kartą bandyta kaip nors susprogdinti. Iš sovietų dokumentų žinoma, kad galimai pirmas bandymas susprogdinti Leniną buvo 1967, kai Kauno gyventojas, pavarde galimai Krisanovas (rusų kalba įvardinama, kaip "Крысанов", bet gali būti klaidingai), atsinešė bombą prie mauzoliejaus, atstovėjo eilę, tačiau galimai pamatęs, kad bus tikrinamas, susprogdino ją išorėje, prie įėjimo, dar nepakliuvęs į vidų.

Po šito incidento visas Lenino grabas buvo apdengtas storais neperšaunamo stiklo sluoksniais.

Paskui, jau 1973 metais, rugsėjo 1 dieną Leniną bandė susprogdinti toksai ukrainietis Nikolajus Savrasovas. Deja, neperšaunami stiklai atlaikė ir komunistinis lavonas liko nesunaikintas. Žuvo patsai Savrasovas, keletas kitų žmonių, dar keliolioka buvo sužeista.

Na, ir gal vienas iš linksmesnių atvejų - kai 1997 metais kažkoksai čečėnas Arturas Aivazovas, kuris tiesiog susilažino su draugais, kad su savo mašina įvažiuos į mauzoliejų. Tai ir įvažiavo, o paskui trūko, o kitą dieną net neatsiminė ir negalėjo patikėti, kad pats tai sugebėjo padaryti.

Anekdotas apie Leniną

Sako, kartą čiukčia nuvažiavo į Maskvą, norėjo kokio nors deficito nusipirkti. Tai pažįstamų paklausė patarimo, kur tą deficitą rasti. O anie ir sako:

- Taigi vaikščiok gatvėmis, kol didelę eilę pamatysi, kur eilė didžiausia - ten ir deficitas didžiausias. Stok į eilę ir gal pavyks.

Po kiek laiko čiukčia grįžta liūdnas. Jo klausia, ar gavo jis deficito, o jis ir sako:

- Negavau aš deficito. Kaip ir sakėt, ieškojau eilės, radau didelę, atsistojau į galą, stovėjau stovėjau, stovėjau stovėjau... Kol iki prekystalio priėjau, pardavėjas numirė...

Dar žr.

• Lenino aikštė - nu čia irgi iš tos pat Lenino serijos
• Lenino prospektas - irgi analogiškai
• SAAB 9000 - vienintelė į Lenino mauzoliejų įvažiavusi mašina
• Brazausko mauzoliejus - neįvykęs lietuviškas projektas