Lavonų kultas
Lavonų kultas - tai toksai tęstinis asmenybės kulto variantas, kur kokį nors politinį veikėją garbina dar ir po jo mirties, ir garbina taip, lyg jis vis dar būtų gyvas, čia ir dabar veikiantis ir panašiai. Tipišku atveju lavonų kultas pasireiškia per didžiulius ir pompastiškus mauzoliejus, kurie statomi tokių veikėjų garbinimui, o paskui - ir per visokią propagandą, kuri skelbia, kad to veikėjo idėjos yra nemirtingos, jis vis dar viskam vadovauja ir taip toliau.
Kaip galim pastebėti, lavonų kultas yra tarpinis laiptelis į visišką buvusių asmenų sudievinimą, kur asmenybės kultas pavirstų į jau atvirą, legendomis ir kliedesiais paremtą religiją.
Skirtingai nuo pilnaverčių religijų, kur irgi būna visokios mirusios pranašų ir pan. figūros, asmenybės kultas nepasižymi kokia nors rišlia idėjine ir moraline doktrina (nors bando vaizduoti), o taip pat pasižymi tuo, kad garbinamieji lavonai prieš tai būna spėję pagarsėti, kaip diktatoriai. Žodžiu, gal ir būtų kaip religija, bet kad per daug viskas atvirkščiai ir fake.
Lavonų kultas SSRS
Ypatingai ryškus lavonų kulto atvejis buvo sovietinė santvarka - sovietai nuolat, dar nuo Josifo Stalino laikų nuolat skelbė, kad Leninas yra gyvas, kad jis su mumis, kad jo idėjos vis dar ten kažką, ir taip toliau, ir taip toliau. Būtent anuo metu buvo pastatytas ir Lenino mauzoliejus, kurio viršutiniame aukšte buvo įrengta speciali tribūna - kaip ir balkonas Politbiuro nariams, kad šieji per visokias šventes nuo tribūnos mosuotų gyventojams bei skelbtų nemirtingo Lenino nemirtingumą.
Iš to Lenino mauzoliejaus balkono pradžioje sovietų paradams mosuodavo Josifas Stalinas su savo šutve, bet kai pasimirė - jis pats buvo įkištas į tą patį mauzoliejų, o užrašas "Lenin" pakeistas į "Lenin Stalin" - kad jau būtų ne vieno, o dviejų lavonų kultas. Tada jau naujas Politbiuras su nauju genesku priešakyje - Nikita Chruščiovu mosuodavo paradams. Paskui, kai prasidėjo Chruščiovo atšilimas, Stalino lavonas iš mauzoliejaus buvo išmestas, kad jo daugiau nebegarbintų, o užrašas "Lenin Stalin" vėl pakeistas atgal į "Lenin", bet Leninas visvien buvo paliktas.
Dar paskui, kai Nikita Chruščiovas buvo nuverstas, o nauju genseku tapo Leonidas Brežnevas, tai jau šis mosuodavo nuo mauzoliejaus. Dar paskui valdžion atėjo dar nauji gensekai - tokie, kaip Jurijus Andropovas, paskui Konstantinas Černenka, o galų gale ir Michailas Gorbačiovas - ir jie visi vėl per valstybines šventes mosuodavo nuo Lenino mauzoliejaus. Netgi kai SSRS subyrėjo ir gavo pirmą ir vienintelį demokratišką prezidentą - Borisą Jelciną, tai ir šis nuo Mauzoliejaus mosuodavo.
Kaip bebūtų paradoksalu, bet atrodo, kad bene tik Vladimiras Putinas kaip tai vengia nuo to Mauzoliejaus balkono mosuot - kaip spėja specialistai, tai dėl to, kad esą jį tenai kas nors gali apšaudyt. Tai dėl to per visokias šventes viską stebi iš kažkokių kitų tribūnų.