Kazachstan

Savo dizainu ir savybėmis Kazachstan labiau priminė vokiškus radijo imtuvus, gamintus dar prieš II Pasaulinį karą, tai gal ir nebuvo labai geras, bet sovietinius požiūriu tai buvo tiesiog puikus radijo imtuvas, nors ir labai negražus.

Kazachstan - tai toksai profesionalus radijo imtuvas, gamintas sovietmečiu neaišku kur. Visai jau ankstyvais laikais, kokiais 1970 metais tai buvo daugelio geriau susigaudančių radijo mėgėjų svajonė, nes nors ir atrodė labai baisiai, pasižymėjo daug didesniu jautrumu ir selektyvumu, nei kiti sovietiniai radijo imtuvai. Buvo mėgiamas tų DX mėgėjų, kurie neturėdavo net pigiausio japoniško imtuvo.

Kazachstan imtuvas turėjo švairius radijo diapazonus - ilgosios bangos, vidutinės bangos, trumposios bangos. Diapazonų buvo daug, perjungiami buvo tokiu būgnu, kurio šonas matydavosi skalėje (t.y., perjungiant, visa skalė pasikeisdavo).

Radijo imtuvas "Kazachstan" buvo lempinis, su taip vadinamomis pirštelinėmis radijo lempomis, kurios buvo labai mažos, lyginant su įprastinėmis. Dėl tų itin mažų gabaritų šios lempos dirbo labai aukštais dažniais ir kartu naudojo mažiau energijos, nei įprastinės. Taigi, šitai buvo kiek geresnė radija, nei kokie nors įprasti lempiniai ar dar kokie nors radijo imtuvai, kurių buvo galima gauti sovietmečiu.

Kadangi radijo imtuvas buvo per daug geras, tai buvo naudojamas tik keliems tikslams. Svarbiausias oficialus šio imtuvo naudojimas buvo radijo laidų priėmimui tinklinio radijo transliacijos punktuose, kur šiuo imtuvu iš toli ir labai kokybiškai priimtos radijo programos būdavo perduodamos į specialų itin didelės galios stiprintuvą, kuris duodavo signalą ištisam radijo tinklui, t.y., šimtams ar tūkstančiams butų.

Kiti šių imtuvų naudojimo tikslai buvo KGB valdomi mažos galios radijo balsų slopinimo punktai - glūšilkės. Tokie punktai būdavo įrengti daugelio miestų daugiaaukščiuose daugiabučiuose namuose, pvz., kuriame nors iš viršutinių butų. Siųstuvai būdavo bute, o antenos ant stogo. Tokios nedidelės slopinimo stotys dirbdavo tam, kad sukurtų lokalią slopinimo zoną, nes didelės stotys veikė neefektyviai. Taigi, tokiose mažose stotyse tokiais Kazachstan radijo imtuvais KGB darbuotojai tiesiog klausydavosi ir kontroliuodavo, ar gerai gaunasi nuslopinti tas pačias Laisvosios Europos, Laisvės radijo ar Amerikos balso laidas, t.y., ar jų radijo siųstuvai dirba tikrai tuo dažniu, kaip ir turi dirbti.

Trečias atvejis būdavo, kai DOSAAF priklausantys registruoti radijo mėgėjai, gavę specialų leidimą, galėdavo įsigyti tokį radijo imtuvą iš DOSAAF. Tada ir gaudavosi įsigyti tokį radijo imtuvą. Bet vėlesniais laikais, kai gudresni radijo mėgėjai pamatė, kokius radijo imtuvus gamina Grundig su tais visokiais Satellit modeliais, tie mėgėjai jau tų Kazachstan imtuvų įsigyti nebandydavo, nes žinodavo, kad Grundig bus nors ir labai brangus, bet visvien daug kartų jautresnis ir selektyvesnis. O dar paskui pasirodė kompaktiški Sony ir Panasonic radijo imtuvai. O jau visai byrant SSRS, radijo mėgėjai sužinojo apie Kenwood, ICOM ir panašius daiktus...