Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Juodas kostiumas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal Clear app help index.png 
Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną.
Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia.
Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!
Pavyzdinis Aidas Gedvilas toksai visas gražus ir mielas, apsirengęs juodu kostiumu ir pasipuošęs juodu kaklaraiščiu.

Lavoninis kostiumas arba dar kitaip vadinamas juodas kostiumas - tai toksai kostiumas, kuris naudojamas laidotuvėms, tam, kad papuošti lavonus. O kadangi lavonai nevaikšto, nejuda, nekalba, ir panašiai, ir išvis lavonams jau viskas poxui, tai niekas lavonams neperka gerų kostiumų. Todėl laidotuvių reikmenų parduotuvės turi sprendimą - lavoninius kostiumus, kurie yra be pamušalo, prastai pasiūti, iš paties pigiausio prasčiausio audinio, tačiau ant lavono atrodo visai gerai.

Senais laikais, kai žmonės po SSRS griūties gyveno kraštutinai skurdžiai, irgi prireikdavo kostiumų kokioms nors progoms. Taigi, gudruoliai atrado, kad pigiausiai kostiumą gali nusipirkti laidotuvių reikmenų parduotuvėje. Tokio kostiumo kaina tesiekė apie 50 litų, t.y., kelioliką eurų dabartiniais pinigais. Nors ilgai tokio kostiumo nepanešiosi, vieną ar kelis kartus nešiojimo toksai kostiumas visgi atlaikydavo. Taip lavoniniai kostiumai išplito platesnėje visuomenėje. Netgi Vytautas Šustauskas kartą pasakojo, kaip nusipirko lavoninį kostiumą, tiesa, kažkokį tai prabangesnį, ir su juo ėjo į Kauno miesto tarybos posėdį[1].

Tokie kostiumai visada būna juodos spalvos. Prie jų būna pridedamas juodas kaklaraištis, kad gerai derintųsi ir balti marškiniai, kad irgi gerai derintųsi. Itin pigiais atvejais visi tie drabužiai būna pusiniai (yra tik priekinė drabužio dalis, bet nėra užpakalinės), t.y., netinkami netgi aprengti, o tiesiog uždedami ant lavono viršaus, kad atrodytų, kad lavonas aprengtas. Visgi geresniais atvejais tai būna normalūs kostiumai, tik paprasčiausiai neįtikėtinai pigūs ir prasti.

Tipiškas klasikinis juodas kostiumas būdavo labai smarkiai per didelis, nes lavonams siūdavo vienodai, kad dydis tiktų visiems. Taigi, skirtingas tebūdavo ilgis, tačiau plotis praktiškai visur būdavo perteklinis. Ant lavono tokie kostiumai visvien atrodydavo gerai, bet ant žmogaus užmauti - gerokai kabodavo, kaip maišas.

Vėliau tie patys lavoninių kostiumų siuvėjai lygiai tuos pačius lavoninius juodus kostiumus jau parduodavo ir kur nors turguje, pvz., Gariūnuose. Parduodavo šiaip kam nors, kam kostiumo teprireikdavo vieną kartą gyvenime. Taip atsirado jau tikslingai pasiūti beviltiškai baisūs juodi kostiumai mokyklų išleistuvėms, o taip pat ir kai kurioms vestuvėms. Pastarosioms, tiesa, žmonės kartais persisiūdavo sagas - į kokias nors blizgančias, kad gražiau būtų. Tokių tikslingų kostiumų kaina būdavo didesnė, nei parduodamų lavoninėse, tačiau buvo ir skirtumų - pvz., tikros kišenės, pamušalas ir pan.. Vienok kokybė būdavo ne ką geresnė, tai kaina visvien laikėsi pakankamai maža - maždaug apie 120-150 litų (apytiksliai 40 eurų).

Dar vėliau, Lietuvai po truputį turtingėjant, jau apie kokius 2000 metus šita lavoninių juodų kostiumų mada ėmė nykti ir greitai nunyko, nes žmonės jau įstengdavo nusipirkti ir kiek geresnius drabužius. Tačiau stiliukas dar kurį laiką laikėsi, tad net ir normalūs kostiumai vėliau jau buvo siuvami gan lavoniniu stiliumi.

Dėl tradicijos, visiškai juodas kostiumas, neturintis jokio rašto, ir šiais laikais yra vadinamas lavoniniu kostiumu. Dėl kadaise buvusio populiarumo įvairūs buduliai juodus kostiumus iki šiol laiko labai aukštu lygiu, tiesiog didžiausia prabanga.


Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.