Gestapas

Gestapas - oficialiai vokiečių kalba "Geheime Staatspolizei", sutrumpintai "GeStaPo", kas reiškia "Slaptoji valstybės policija". Viena iš baisiausių slaptosios policijos tarnybų per visą žmonijos istoriją, veikusi III Reiche, kai ten valdė NSDAP.

Gestapą 1933 metais sukūrė Hermann Göring, kuris subūrė visokias Prūsijos politines grupuotes ir kai kuriuos policijos padalinius į vieną organizaciją, kuri turėjo gaudyti valstybės priešus. Nors Prūsija tebuvo viena iš daugelio Vokietijos žemių, šitai prūsiškai organizacijai buvo paskirta veikti visos valsybės mastais. Kiek vėliau, jau 1934 metais, Gestapo buvo perjungtas ir tapo SS padaliniu, skirtu šnipų ir valstybei netinkamų asmenų gaudymui. Tuo pačiu aukščiausiu Gestapo kuruotoju tapo Heinrich Himmler, kuris vadovavo SS. Pastarasis dar po poros metų, 1936 tapo ir Vokietijos policijos vadovu, o dar vėliau - tuo asmeniu, kuris prižiūrėjo viso Holokausto vykdymą.

Per savo veikimo laiką Gestapo darė milžinišką kiekį nusikaltimų, pagrindine dalimi - visokių politinių. Gestapas suimdinėjo ir kankino kunigus, nes šie priešinosi nacizmui, gaudė žydų, čigonų ar kitų neįtikusių tautų inteligentus, o tuo pačiu ir išvis ką papuola - pradedant neįgaliaisiais (kurie paskui buvo naikinami Aktion T4 programoje) ir baigiant homoseksualais.

Kai 1939 metais prasidėjo labai artimas SSRS ir Vokietijos bendradarbiavimas ir buvo sudarytas Ribentropo-Molotovo aktas, tai prasidėjo ir Gestapo bendradarbiavimas su NKVD. Liko žinoma, kad abi organizacijos ne tik keitėsi kaliniais, bet dar ir rengė slaptas konferencijas, kuriose pristatinėjo žmonių sekimo, persekiojimo, tardymo metodus ir panašiai. Bendradarbiavimas nutrūko tik po to, kai prasidėjo karas tarp Vokietijos ir SSRS.

Skirtingai nuo normalios policijos, Gestapas dažnai suimdavo žmones be teisinio proceso, todėl jie praktiškai tiesiog dingdavo be žinios. Toksai dingimas be žinios buvo laikomas žymiai geresniu metodu, nes tada niekas nežinodavo, nei kur suimto žmogaus ieškot, nei kad išvis jis suimtas - likdavo tik spėlioti, kur jis dingo, o kreipusis į policiją - šioji netgi vykdydavo to žmogaus paiešką, aišku, nieko nesurasdama. Vėliau, prasidėjus II Pasauliniam karui, Gestapo pirma okupuotose teritorijose, o paskui ir pačioje Vokietijoje ėmė veikti pagal "Nacht und Nebel" (Nakties ir Rūko) dekretą, pagal kurį išvis visi Gestapo areštuojami asmenys būdavo suimami slapta ir tiesiog pradingdavo - niekas apie juos nieko daugiau nesužinodavo. Taip tasai slaptas žmonių grobimas buvo visiškai įteisintas.

Gerokai vėlesniais laikais, kai daugelis nacių nusikaltėlių pabėgo į Lotynų Ameriką, tai tenai politinės policijos irgi perėmi šitus metodus iš Gestapo, ir kai kur juos tebetaiko iki šiolei - pvz., žinoma, kad Nicolas Maduro valdomoje Venesueloje šitaip be žinios dingsta opozicijos veikėjai.

Po II Pasaulinio karo visas Gestapo buvo paskelbtas nusikalstama organizacija, tačiau labai nemažai Gestapo darbuotojų sugebėjo pabėgti.

Po to, kai SSRS savo režimą pastatė Rytų Vokietijoje, daugelis Gestapo metodų perėjo į Stasi - komunistinę saugumo ministeriją. Šioji ne tik perėmė daugelį Gestapo metodų, bet ir daugelį Gestapo turėtų įkalinimo centrų, kuriuos pradėjo naudoti savo reikmėms.

Skirtingai nuo dažno įsivaizdavimo, Stasi neperimdinėjo Gestapo darbuotojų į save - jie skaitė, kad tai nesaugu. Dėl to, kai dar tik buvo kuriama 1950 metais, Stasi priimdinėjo tik labai jaunus žmones į darbą, taip užsitikrindama, kad jie negalėjo būti Gestapo ar SS nariais. Kitą vertus, daugybę Gestapo narių Stasi buvo identifikavusi ir įdarbinusi kaip pranešėjus ir kaip konsultantus, kurie tiesiog aiškindavo, kaip reikia organizuoti darbą.

Dar verta pastebėti, kad Gestapo buvo nelabai didelė organizacija - vienas Gestapo darbuotojas teko apie 2000 valstybės gyventojų, kai, palyginus, Stasi vienas darbuotojas teko 166 gyventojams, taigi, Stasi veiklos mastai buvo žymiai didesni.

Dar žr.

• Paulius Navickas - toksai nusikaltėlis iš Vilijampolės, pravarde Gestapas
• Stasi - tokia Rytų Vokietijos slaptoji tarnyba, perėmusi nemažai Gestapo patirties
• KGB rūmai - pastatas, kuriame okupacijos metais buvo įsikūrusi centrinė Gestapo būstinė Vilniuje