Europos Ekonominė Bendrija
Europos Ekonominė Bendrija - tai ta Europos Sąjunga, kuri buvo iki atsirandant bendrai valdžiai, kai buvo tik įvairūs tarpvalstybiniai susitarimai. Europos Ekonominė Bendrija buvo įkurta 1958 metais ir veikė iki pat 1993, po truputį sudarant vis naujas, vis daugiau ekonominių sričių apimančias sutartis, bet kartu išvengiant kišimosi į valstybių vidaus reikalus.
Europos Ekonominė bendrija išsivystė iš tokios 1951 sukurtos Europos Anglies ir plieno sąjungos, sukurtos per Paryžiaus sutartį. Ten buvo įvesta laisva prekyba energijos resursais ir sunkiosios pramonės gaminiais - t.y., esminiais dalykais, kurie nulemia šalių ekonominį stabilumą. O toji sąjunga išsivystė iš to, kad prie Beniliukso ekonominių mechamizmų nutarė prisijungti Vakarų Vokietija, Prancūzija ir Italija, nes atrodytų lyg ir nelabai didelė grupelė valstybių, sudariusių Beniliuksą, stebėtinai kietai varė ekonomikoje.
Tai kai ta Anglies ir plieno sąjunga pasiteisino, tai ir atsirado mintis, kad reikia viską dar labiau integruoti ir plėsti - štai taip 1958 metais ir buvo pasirašyta Romos sutartis ir įkurta Europos Ekonominė Bendrija. Jos esmė buvo, kad ta Anglies ir plieno sąjunga išsiplečia ir į kitas ekonomikos sritis.
Į šitą bendriją ilgainiui įstojo visa krūva skirtingų šalių:
- Pirmą pradžią davęs Beniliuksas:
- Papildomai prisijungė per Anglies ir plieno sąjungą:
- Papildomai prisijungė, jau po Europos Ekonominės Bendrijos sukūrimo:
Per kelis gyvavimo dešimtmečius Europos Ekonominė Bendrija nuo bendros ekonominės sąjungos po truputį migravo link to, kad įgautų vis daugiau ir daugiau federacinės valstybės atributų. Taigi, kai 1993 metais įsigalėjo Mastrichto sutartis, naujai apibrėžusi tos pačios Europos Ekonominės Bendrijos veikimą, gavosi jau iš esmės gana pilnavertė federacija, kurioje centrinis parlamentas gavo labai dideles galias reguliuoti valstybių-narių veiklą. Atitinkamai, Ekonominė Bendrija pavirto jau ir į politinę - taip atsirado Europos Sąjunga.