Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Aminazin death

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aminazin death - toksai užrašas, kurį buvo galima aptikti įvairiose Senamiesčio vietose Vilniuje. Užrašai "aminazin death" pasirodė vėlyvuoju sovietmečiu, maždaug apie kokius gal 1988 ar panašius metus, kai jau ėmė rastis pirmos death metal grupės.

Įvairių Heavy metal ar bendrai metalo grupių pavadinimus to meto neformalai neretai užrašydavo kur nors ant sienų, o tuo metu jau visai žinomos Lietuvoje pasidarė tokios grupės, kaip Death, Napalm Death ir Megadeth. Kartu daugelis tų neformalų būdavo per prievartą sukišami į durnynus, nes baudžiamoji psichiatrija visus netipiškus ir kaip nors netinkamus (kad ir netinkamai atrodančius) paskelbdavo psichikos ligoniais ir uždarydavo atseit gydymui.

Tipišku atveju tokie uždarytieji gaudavo paranoidinės šizofrenijos, hebefreninės šizofrenijos ar vangiosios šizofrenijos diagnozę, o paskui būdavo gana ilgai gydomi didelėmis aminazino dozėmis.

Visai tipiška tokio gydymo istorija - kaip buvo gydomas legendinis Zarraza, aprašya jo atisiminumuose[1], kuriuos verta paskaityti. Paskaičius, pasidarys aišku, kad koksai Ričardas Gavelis dar visai švelniai tą sovietinę realybę aprašinėjo, ir toli gražu ne tamsiausias tos realybės puses.

Aminazinas veikė žmones klaikiai, tai vienas iš baisiausių neuroleptikų, atstatančių žmones iš visiškai kliedesinių būsenų. Tačiau kai normalus, nesergantis žmogus gauna tą vaistą, tas vaistas jau "atstato" į tokią pusę, kur žmogus nustoja būti panašiu į žmogų ir pavirsta panašiu į daržovę. Čia dar pridėkim, kad SSRS buvusi baudžiamoji psichiatrija tas dozes naudodavo iki dešimties kartų didesnes, nei rekomenduojamos Vakaruose.

Didelių dozių aminazino paveiktas žmogus pirmiausiai pasidarydavo visiškai nemąstantis, depresyvus, užlėtintas, apdujęs ir panašus į zombį. Per kelis mėnesius organizmas persitvarkydavo, kompensuodavo poveikį, tačiau aminazino dozės būdavo dar padidinamos. Jei paskui vaistus mesdavo, kildavo daugeliui žinoma dekompensacija - psichozė, kuri tapdavo pagrindu pakartotinei prievartinei hospitalizacijai. O jei žmogus vartodavo vaistus ilgesnį laiką, išsivystydavo gana tipiški sunkūs smegenų pažeidimai, dėl kurių žmogus pavirsdavo į atbukusį kretiną.

Žodžiu tasai užrašas "Aminazin Death" reiškė ir faktinį asmenybės nužudymą įvairiose psichūškėse. Taigi, kažkas iš tų neformalų, galimai ir ne vienas, o keli skirtingi žmonės įvairiose vietose ir paliko paskui tų užrašų - "Aminazin Death", šitaip atžymėdami sovietinės realybės fokusus.

Kai kurie "Aminazin Death" užrašai Vilniaus Senamiestyje nunyko dar per pirmą Nepriklausomybės dešimtmetį, nors vienas iš jų, buvęs gana žinomoje vietoje priešais dabar jau užsidariusį Rene kaboką, prasilaikė gana ilgai ir buvo uždažytas tik po 2000 metų.