Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Neuroleptikai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Star of life.png  Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit...
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!
 Raudona kaukole vaistai.jpg 
Visi vaistai yra nuodai, kai anuos kažkas netinkamai vartoja, taip kad čia jei Pipediją skaitysit, tai tik jums blogiau!
O išties tai pirkite vaistus, nes jie yra labai geri ir gydantys ir jums padės gydytojas ir vaistininkas, o kuo daugiau nupirksit, tai tuo geriau!
Čia dar gali būti, kad mes visai nusišnekėjom, taip kad parašykit apie tai diskusijose, o taip pat galit ir pataisyt išsyk viską ir papildyt.
 Raudona kaukole vaistai.jpg 

Neuroleptikai arba antipsichotikai - psichotropiniai vaistai, skirti efektingam ir giliam psichikos ligų gydymui. Populiariausių tarpe - haloperidolis, triftazinas, aminazinas ir pan..

Neuroleptikai pasižymi efektingu antipsichotiniu poveikiu, pašalina arba susilpnina schizofrenijos bei kitų psichikos ligų simptomus. Dar kartais sakoma, kad tai cheminiai tramdomieji marškiniai, nes ligonis pasidaro apdujęs, nekenksmingas ir lengvai suvaldomas. Kiti dar pabrėžia, kad legendarinis pradžią neuroleptikams davęs aminazinas pagražino pasaulį nuostabiai, nes tapo geru pakaitalu lobotomijai ir elektrokonvulsinei terapijai, mat efektas matomai panašus.

Čia gi dar pridėkim, kad nors visų neuroleptikų simbolis aminazinas jau ir dingsta iš durnynų, bet užtat atsiranda krūvos kitų vaistukų, kurie veikia daugel kartų galingiau ir efektingiau.

Kartu labai būdinga, kad neuroleptikai sukelia ir žymų neuroleptikų nutraukimo sindromą, dėl kurio paskui jau darosi neaišku, ar ten ligonį kas gydo nuo kokių psichikos ligų, ar gydo nuo to paties neuroleptikų nutraukimo.


Pagrindinės neuroleptikų grupės

Neuroleptikai sąlyginai skirstomi į dvi pagrindines grupes:

Neuroleptinio gydymo metodikos

Gydymas neuroleptikais taikomas, naudojant vieną iš kelių metodikų:

  • Tolygus dozių didinimas - minimali pradinė dozė turi būti tokia, kad ligonis pasidarytų apsnūdęs, nustotų nervuotis, ramus, sukalbamas. Dozė nuolat (kas kelias dienas ar savaites) didinama tol, kol išnyks visi ligonio ligos simptomai ir paliekama tokia, prie kurios ligonio būsena yra patenkinama.
  • Dekompensacinis arba šokinis gydymas (liaudyje vadinamasis neuroleptinis šokas, o išties tai neuroleptikų nutraukimo sindromas) - ligoniui duodamos šokinės (pilnai seduojančios) dozės, prie kurių jis nustoja visiškai reaguoti į aplinką, didžiąją dalį paros miega. Po kelių dienų ar savaičių, kai ligonis ima elgtis tvarkingai, kursas nutraukiamas, taip sukeliant gilią simptomatikos dekompensaciją ir stebimas ligonio elgesys. Toks neuroleptikų taikymas itin tinkamas, norint sukelti išprovokuotą psichozę, kuri leistų tiksliai identifikuoti psichikos ligą, kuria ligonis serga.
  • Zigzaginis gydymas - dozė, pradedant apsnūdimą sukeliančia, kelias dienas ar savaitę sparčiai didinama iki tol, kol ligonis pasidaro nejudrus, didžiąją dalį laiko miega, o paskui taip pat sparčiai mažinama. Ciklas kartojamas kelis kartus. Toks gydymas leidžia gauti gerus terapinius rezultatus kartu su gerais diagnostiniais rezultatais.
  • Inversinis nutraukimas arba vadinamasis laikinas gydymo nutraukimas (iki 3d.) - taikomas diagnostiniais (simptomatikos dekompensacija) tikslais, taip pat disimuliacijos identifikavimui. Esant ilgalaikiam gydymui didelėmis neuroleptikų dozėmis, ligonio organizmas prisitaiko prie vaistų, todėl staigus gydymo nutraukimas patikimai (~100 proc.) sukelia gilią simptomatikos dekompensaciją ir išprovokuoja aštrią psichozę su haliucinacijomis, pagal kurią galima diagnozuoti ligonio būklę ir paskatinti jį teigiamai žiūrėti į gydymo kurso pratęsimą.
  • Palaikomasis gydymas - dozavimas yra taikomas mažesnis už efektyvų terapinį, taikomą stacionare, tačiau leidžiantis išvengti psichozių, taip pat - apsisaugoti nuo galimo neuroleptinio šoko, kuris kiltų, staigiai nutraukus terapiją.
  • Sunkiems, sunkiai sukalbamiems pacientams gali būti taikomas gydymas, sukeliant ūminę diskineziją. Deja, geriausiai tą darantys preparatai, tokie, kaip mažeptilis, yra neleidžiami, todėl tenka parinkinėti alternatyvius neuroleptikus.

Kombinacijoje su gydymu neuroleptikais, gerai veikia šoko terapija, ypač - elektrokonvulsinė terapija.

Pašaliniai reiškiniai

Dažniausi tipiniai pašaliniai reiškiniai - mieguistumas, depresija, vangumas, stuporas - gydomi teikiant antidepresantus. Parkinsonizmai - ciklodolas. Konvulsijos - trankvilizatoriais. Gydymo neuroleptikais metu kilę psichotiniai kliedesiai, haliucinacijos - didinant neuroleptikų dozes, trankvilizatoriais.

Tarp ganėtinai neretai pastebimų sutrikimų - vadinamasis neuroleptinis maligninis (piktybinis) sindromas, šisai skaitosi nepagydomas, diagnozuojamas, esant letaliniams atvejams.

Tarp sunkesnių pašalinių reiškinių, esant gydymui, ypač ilgalaikiam, paminėtini šie: kepenų cirozė, nefritai, konjunktyvitai, akies ragenos sudrumstimas, daugybiniai bėrimai, miokarditai, galvos smegenų apbrinkimas, ilgalaikiai galvos smegenų pažeidimai, oligofrenija ir kt..

Ilgalaikis neuroleptikų taikymas vienareikšmiškai susietas su lėtiniais smegenų pažeidimais. Bandymų su makakomis metu dar 1980 buvo pademonstruota, kad per 12-24 mėnesius, taikant įprastas terapines dozes, haloperidoliu, chlorpromazinu ir kitais neuroleptikais maitintų makakų smegenys sumažėja 10-18 procentų, lyginant su kontroline grupe. Sumažėjimas nesusietas su konkrečių galvos smegenų dalių pažeidimu, tolygiai pasiskirsto tarp pilkosios ir baltosios masės. Tai leidžia spėti, kad vienas iš ilgalaikio neuroleptikų poveikio mechanizmų gali būti analogiškas cheminei lobotomijai.