Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Psichozė

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Star of life.png  Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit...
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Psichozė arba kaip senovėje sakydavo - deliriumas (lot. delirium) - kaip apibūdino kažkas iš psichiatrų - karštligė, tik ne kūno, o proto. Visgi šiais laikais psichozė nuo deliriumo skiriasi, nes psichozė dar turi kiek sąmoningumo, gi deliriumo atveju - jau ir fiziologija pradeda reikštis. Vienok deliriumai ir psichozės dažniausiai vaikšto koja kojon, taip kad ne visada išskirti ir galima. Nors visgi pageidautina.

Psichozė nėra liga - tai tik simptomų rinkinys, galintis atsirasti nuo įvairių skirtingų psichikos ligų ar kitų priežasčių. Liaudiškai tariant, psichozė - tai tiesiog "kvankšt". O moksliškai kalbant - tai kompleksas aštrių psichikos sutrikimų, identifikuojamų neadekvačiu mastymu, elgesiu ir aplinkos suvokimu.

Kai kurie visgi išskiria, kad psichozė - tai tik šiaip sunkus paaštrėjimas, kur mąstymo sutrikimai, o vat jau tikras deliriumas - tai jau kada ne šiaip psichozė, o ta kur išties yra kliedėjimas, haliucinacijos ir visiška dezorientacija aplinkoje - žmogus jau ne tai kad nelabai adekvatus, o suvisam nučiuožęs. Tai mes čia irgi taip išskirsim, kad nesipainiotų.

Klasikinis psichozės apibrėžimas - tai kad žmogus yra susijaudinęs, pakylėtas, vis kažką susigalvojantis ir užmirštantis, ką veikė, nuolat persimetantis į vis kitus dalykus ir negalvojantis apie pasekmes - kaip tik maniakalinėje būsenoje. Kaip tik pati depresijos priešingybė. Taip kad iš tos psichotinės ir depresinės kaitos susidaro dar ir tokia gerai žinoma liga - bipolinis sutrikimas, kur visaip aukštyn-žemyn nuotaikos varijuoja.


Tipiniai psichozių požymiai

Tipiniai psichozės požymiai yra įvairūs, tačiau visada būdinga, kad simptomai pozityvūs, nors kai kurie iš jų gali ir nepasireikšti. Vienok jei matote kelis požymius vienu metu, tai jau psichozę galite įtarti visai pagrįstai:

  • Haliucinacijos (klausos, rečiau - taktilinės irba regos)
  • Kliedesiai (įvairiarūšiai nesąmoningi nusišnekėjimai)
  • Paranoja (persekiojimo manija)
  • Afektas, be to, kuo ryškesni pergyvenimai, tuo ryškesni ir kiti psichozės simptomai
  • Aiškūs mastymo sutrikimai - tarp kitko, ne tokie, kad šiaip silpnai mąstyt pradeda, bet išvis alogiškus kliedesius aiškinti
  • Aiškus aplinkos suvokimo sutrikimas - irgi būdinga, kad pacientas nelabai gerai orientuojasi ir kliedi tai apie ufonautus, tai apie jį pagrobti norinčius kaimynus
  • Savo būsenos neadekvatus suvokimas - pačiam pacientui viskas atrodo tvarkoje, o tik aplinkiniai kokie tai neteisingi pasitaiko ir kažko iš jo nori nelabai suprantamo, galimai dėl to, kad kokį sąmokslą sugalvojo. Į savo paties haliucinacijas ar kliedesius pacientas adekvačiai reaguoti nesugeba - jam tai yra jo realas.

Bendrai imant, psichotinė simptomatika gali būti pati įvairiausia, įskaitant netgi tipišką katatoniją ar hebefreniją, o taip pat visokius sąmonės sutrikimus.

Isterinių psichozių metu pacientas lengvai pasiduoda įtaigai ir saviįtaigai. Gerai pasistengus, jam galima nesunkiai įkalt į galvą, kad jis yra akmuo, tai tada jis ir bus ramus kaip akmuo. O galima įkalt į galvą, kad jis voverė, tai tada jis į medžius bandys laipioti. Taip būna dėl to, kad pacientas pats nori atsijungti nuo realybės ir dėl to prisigalvoja kliedesių, kuriais pats patiki. O jei kas kitas jam kliedesių pakiša - tai patiki jais dar lengviau.


Psichozių patogenezė ir klasifikacija

Skirtingų psichozių priežastys gali būti įvairios, tarpusavyje nelabai panašios, o kartais ir ganėtinai netikėtos, pvz.:

  • Narkomanija, alkoholizmas ar apsinuodijimas haliucinogeninėmis ar stimuliacinėmis medžiagomis. Dažniausiai pasitaiko visokios alkoholinės psichozės bei įvairiarūšiai tripai - taip vadinamos intoksikacinės psichozės.
  • Schizofrenija ar šiaip kokie nors panašūs neaiškios kilmės smegenų procesai.
  • Bipolinis sutrikimas - čia jeigu jau visai smarkiai įsivažiuoja, tai pereiti į psichotinę būseną gali.
  • Smegenų pažeidimai - dažniausiai lengviau pagydomi, negu kiti atvejai, būna dėl infekcijų, traumų, insultų ir pan.. Kita vertus, nesėkmės atveju čia dažniau būna, kad tenka susidurti su letaline baigtimi. Svarbu šitas psichozes diferencijuoti nuo kitų, nes kitaip pacientas netikėtai gali numirti.
  • Įvairūs psichogeniniai faktoriai, kaip kad šeima, religija, kai kurios politinės grupės - paprastai sukelia vieną iš kelių įdomesnių psichozių rūšių, jų tarpe yra tokios:
    • Indukuotos psichozės - čia kai kas nors iš proto išvaro. Dažniausiai tokios psichozės būna pas žmones, kuriuos tokiais dalykais apkrečia kiti šeimos nariai, patys psichozę kokią nors gavę.
    • Reaktyvinės psichozės - būna po visokių labai nelinksmų įvykių, kai pacientui pavažiuoja stogas ir atgal sugrįžti jau nebenori.
    • Isterinės psichozės - būna dėl nelabai rišlios psichikos, paprastai tiek primena apsimetinėjimus, kad kyla didysis klausimas, ar pacientas yra normalus, jei apsimetinėja bepročiu, dargi taip, kad pats nuoširdžiai ima tikėti, kad yra beprotis?

Taip pat psichozių kilmės priežastimis gali būti ir kitos ligos bei patologijos.

Psichozių gydymas

Psichozių gydymas simptomatinis, sedatyvinis, neuroleptikais, ligoniui taikomos apsaugojimo priemonės (pririšamas prie lovos arba surišamas ožiu, apvelkamas tramdomaisiais marškiniais). Aštrios psichozės atveju pirminis tikslas - psichozės simptomų kupiravimas.

Labai padeda įvairūs neuroleptikai bei trankvilizatoriai. Jokia psichoterapija čie neefektyvi, reikia guldyti ligonį į stacionarą, kad psichiatrinė ligoninė galėtų suteikti tinkamas paslaugas, gerą gydymą ir pagalbą ligoniui.

Elektrokonvulsinė terapija gali būti efektyvi, bet ne visais atvejais. Užtat daugeliu atvejų padea sulfozinas, kurį negeranoriški medicinos priešai nepagrįstai uždraudė.

Esant organinei psichozės kilmei - būtinas gydymas nuo jos priežasčių, t.y., traumų, infekcijų, apsinuodijimų ir pan., nes kitaip pacientas gali numirti netyčia.


Dar žr.

  • Kliedėjimas - į psichozę panaši būsena, besiskirianti tuo, kad ligonis nekoordinuoja, nevaldo savo veiksmų ir pasakoja kliedesius. Tačiau išties tai tėra nebūtinai psichozė, bet tik būdingas simptomas, pasitaikantis ir prie kitų sutrikimų.
  • Psichopatija - dažnai su psichoze painiojama patologija.
  • Silpnaprotystė - mastymo sutrikimas, kartais (ypač - ūminės silpnaprotystės atveju) primenantis psichozę.
  • Deliriumas - visai jau kraštutinė būsena, kur paciento proto likučiai ne tik kad pabėga, bet pabėga taip, jog nei neaišku, kurioje pusėje jų ieškoti.
  • Teisinis neveiksnumas, kuris čia gal ir nieko bendro neturi, bet neretai būna įgaunamas po psichozių.