Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!

Ūminė diskinezija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ūminė diskinezija, dar vadinama kaip aštri distonija, o liaudyje - tiesiog sukaustymas arba kaustymas - tokia staigiai išsivystanti kūno nevaldymo rūšis, neprognozuojamai kylanti nuo neuroleptikų vartojimo kai kuriems pacientams.

Kaip kurie farmacijos vertelgos aiškina, kad nuo atipinių neuroleptikų tasai pacientų kaustymas būna rečiau ar visai nebūna, tačiau tyrimai atrodo nelabai leidžia šituo tikėti - ir vieni, ir kiti sukelia panašiai. Nėra jokių aiškių požymių, dėl kurių būtų galima spėti, kas tą ūmią distoniją gali sukelti pacientui: vieniems kyla nuo vienų vaistų, kitiems nuo kitų, o kažkokio aiškesnio dėsningumo čia kaip ir nesimato.

Yra keletas faktorių, kurie didina tikimybę susirgti ūmine distonija. Didele dalimi tie faktoriai yra priešingi, nei lėtinės diskinezijos atveju:

Kai kuriais atvejais pilnavertė ūminė diskinezija gali išsivystyti nuo vienkartinės preparato dozės.

Terapiniams tikslams diskinezija gali būti sukeliama nepaklusniems pacientams. Išsivysčius ūminei diskinezijai, pacientai nesipriešina personalui, tampa daug paklusnesni, mažiau ginčijasi. Jei pacientui paskirtas preparatas nekelia ūminės diskinezijos požymių (kažkurių raumenų, ypač kaklo ir veido raumenų spazmų) per 2-3 dienas, preparato dozė gali būti didinama, o jei diskinezijos požymių neatsiranda ir toliau, preparatas keičiamas į kitą. Itin dažnai ūminę diskineziją sukelia klozapinas, aripiprazolas ir tioproperazinas, tačiau suveikia ir daugelis kitų preparatų. Ar preparatas padės - pirmiausiai priklauso nuo paciento atsparumo konkrečiam vaistui ir nuo medicinai nežinomų priežasčių.


Ūmios diskinezijos simptomatika ir eiga

Simptomatika pas ūmią diskineziją visada gan būdinga: pacientas pradeda jausti judesių kaustymą ir raumenų įsitempimą, labiausiai sprando, kaklo, žandikaulių, pečių srityse. Pirminis kaustymas ilgainiui stiprėja, kol pavirsta į pilnaverčius skausmingus spazmus, perkreipiančius galvą, veidą, rečiau rankas. Sunkesniais atvejais spazmai gali apimti visą kūną ir pereiti į konvulsijas.

Švelnūs ūminės diskinezijos atvejai, kaip ir pirminės stadijos, pasireiškia žandikaulių sukaustymu, gumulo gerklėje pojūčiu, sutrikusiu maisto kramtymu ir rijimu (krentantis iš burnos maistas, bėgančios seilės), akių vartymu (į šoną ar viršų perkreiptas žvilgsnis ir pan.). Švelniais atvejais pacientams papildoma pagalba nereikalinga.

Kritiniais atvejais ūminė diskinezija gali sukelti laringospazmą ar kvėpavimo takų obstrukciją ir tokiu būdu pereiti į letalinę baigtį. Švelnesniais atvejais būdinga, kad dėl raumenų spazmavimo yra išnarinamos įvairios galūnės, kartais pasitaiko kaklo slankstelių poslinkiai, rečiau - kaulų lūžiai.

Dažniausiai ūminė diskinezija būna nekenksminga ir sukelia tiktai emocinius paciento nepatogumus, kaip kad skausmą išreikštą dejavimais ir verksmingumu, seilių tekėjimą, persikreipimą, negalėjimą užmigti, skundus ir t.t., todėl jei paciento būsena neblogėja, galima diskineziją ignoruoti, nes tokios nemalonios būsenos sukelia medikamentinę psichoterapiją, pacientas išmoksta geriau klausyti gydytojų, nori greičiau pasveikti.


Diferencialinė diagnostika ir gydymas

Svarbu skirti ūminę diskineziją nuo šiaip įvairių priepolių, kaip kad epilepsija kur būna, ar koks nors meningitas, isteriniai priepoliai ir panašiai, nes atrodo neretai taip pat, o išsivysto kartais kraštutinai staigiai, per kelias minutes ar netgi greičiau. Supainiojus su priepoliu, gali būti pasirinktas neteisingas gydymas, didinant neuroleptikų dozę, o tai gali sukelti letalinę baigtį.

Praktinis gydymas - ciklodolis, jei poveikis nepakankamas - dar kartą ciklodolis. Jei distonijos simptomatika nedingsta - benzodiazepinai. Kartu, išimtiniais atvejais būtina mažinti diskineziją sukėlusio neuroleptiko dozuotę. Dėl diskinezijos kilę sąnarių pažeidimai gydomi įprastais traumatologiniais metodais, įtveriant galūnes.

Priepoliui išsivysčius labai staigiai, kilus laringospazmui ar obstrukciniams reiškiniams ir nesant galimybės pakankamai greitai diagnozuoti ir imtis tinkamų veiksmų - gydymas reanimacijoje, o vėlesnėse stadijose - gydomąjame morge.

Ūminė diskinezija yra nepagydoma, kadangi pacientui gydymo nutraukti negalima, o nenutraukiant gydymo distonija negali praeiti. Naujausi tyrimai rodo, kad esant nuolatiniams reiškiniams, mažinant ilgalaikę simptomatiką, pacientui gali padėti botoksas, suleidžiamas į spazmuojančius raumenis. Tai leidžia kupiruoti distoninę simptomatiką maždaug 3-6 mėnesių periodui.