Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Populiariosios muzikos archyvas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: 400px|thumb|right|Plokštelės atrodė baisiai, kaip ir visas sovietinis [[dezainas, ir negana to, dar ir dalies atlikėj...)
 
 
(nerodoma viena tarpinė versija, sukurta vieno naudotojo)
2 eilutė: 2 eilutė:
'''Populiariosios muzikos archyvas''' - tai taip [[kvadratinės raidės|rusų kalba]] vadinosi tokios atvirai [[piratai|piratinės]], bet valstybiniu mastu išleistos vėlyvojo [[sovietmetis|sovietmečio]] plokštelės, kitaip tariant [[vinilai]]. Tenai buvo užsieniniai atlikėjai įrašyti. Plokštelės buvo išleistos [[Perestrojka|Perestrojkos]] periodu, kai [[Glasnost]] įsisiūbavo tiek, kad [[Rock]] muzika jau pasidarė leidžiama. Taigi, visa ta serija ir ėjo [[1988]]-[[1990]] metais.
'''Populiariosios muzikos archyvas''' - tai taip [[kvadratinės raidės|rusų kalba]] vadinosi tokios atvirai [[piratai|piratinės]], bet valstybiniu mastu išleistos vėlyvojo [[sovietmetis|sovietmečio]] plokštelės, kitaip tariant [[vinilai]]. Tenai buvo užsieniniai atlikėjai įrašyti. Plokštelės buvo išleistos [[Perestrojka|Perestrojkos]] periodu, kai [[Glasnost]] įsisiūbavo tiek, kad [[Rock]] muzika jau pasidarė leidžiama. Taigi, visa ta serija ir ėjo [[1988]]-[[1990]] metais.


Įdomu gi buvo tas, kad sovietai, galų gale nusprendę pasipelnyti iš vakarų atlikėjų, netgi nebandė klonuoti tų plaokštelių, o įjungė visą savo pasipelnymų mašiną, kur netgi atsirado tų plokštelių sudarinėtojai, kurie oficialiai gavo už tuos [[kopipyzdinti|kopipyzdintus]] įrašus honorarus. Taigi, plokštelės savo esme buvo tiesiog tokie "The Best of" tipo rinkiniai, su neblogai parinktais gabalais.
Įdomu gi buvo tas, kad sovietai, galų gale nusprendę pasipelnyti iš vakarų atlikėjų, netgi nebandė klonuoti tų [[plokštelės|plokštelių]], o įjungė visą savo pasipelnymų mašiną, kur netgi atsirado tų plokštelių sudarinėtojai, kurie oficialiai gavo už tuos [[kopipyzdinti|kopipyzdintus]] įrašus honorarus. Taigi, plokštelės savo esme buvo tiesiog tokie "The Best of" tipo rinkiniai, su neblogai parinktais gabalais.


Kas dar įdomiau - gerų kokybiškų įrašų SSRS neturėjo, tai plokštelės buvo sukurtos iš nelegaliai, [[samizdatas|samizdatiškai]] platintų [[magnetofonas|magnetofono]] juostų ir neaišku kokiais būdais į [[SSRS]] įvežtų vakarietiškų plokštelių. Taigi, įrašų kokybė netgi naujutėlėse gamyklinėse plokštelėse jau buvo ne kažin kokia. Kitą vertus, kadangi dauguma grojo su sovietiniais [[patefonas|patefonais]], tai niekas nei nepajusdavo, kad kažkas ne taip, nes už įrašą iš [[magnetofono kasetė|magnetofono kasetės]] visvien skambėdavo geriau.
Kas dar įdomiau - gerų kokybiškų įrašų SSRS neturėjo, tai plokštelės buvo sukurtos iš nelegaliai, [[samizdatas|samizdatiškai]] platintų [[magnetofonas|magnetofono]] juostų ir neaišku kokiais būdais į [[SSRS]] įvežtų vakarietiškų plokštelių. Taigi, įrašų kokybė netgi naujutėlėse gamyklinėse plokštelėse jau buvo ne kažin kokia. Kitą vertus, kadangi dauguma grojo su sovietiniais [[patefonas|patefonais]], tai niekas nei nepajusdavo, kad kažkas ne taip, nes už įrašą iš [[magnetofono kasetė|magnetofono kasetės]] visvien skambėdavo geriau.
10 eilutė: 10 eilutė:


== Populiariosios muzikos archyvo plokštelės ==
== Populiariosios muzikos archyvo plokštelės ==
Turim čia pasakyti, kad nors ir sovietiškai, bet visgi grupės buvo parinktos ganėtinai neblogos. Tiesa, kažkodėl, nesuprasdami [[anglų kalba|anglų kalbos]], sovietai gerokai iškraipė pavadinimus, angliškus irgi, originale, pašalindami visokius "the" ir panašiai, nes galvojo, kad taip nereikia. Ir dar [[dezainas|dezainą]] patys sukūrė, tai irgi tokį baisų, kad geriau nematyt.
Turim čia pasakyti, kad nors ir sovietiškai, bet visgi grupės buvo parinktos ganėtinai neblogos. Tiesa, kažkodėl, nesuprasdami [[anglų kalba|anglų kalbos]], sovietai gerokai iškraipė pavadinimus, angliškus irgi. Iškraipinėjo netgi [[anglų kalba]] parašytame originale, pašalindami visokius "the" ir panašiai, nes galvojo, kad taip nereikia. Ir dar [[dezainas|dezainą]] patys sukūrė, tai irgi tokį baisų, kad geriau nematyt.


Štai tokių atlikėjų plokšteles išleido:
Štai tokių atlikėjų plokšteles išleido:
23 eilutė: 23 eilutė:
* [[Elvis Presley]]
* [[Elvis Presley]]


Elton John buvo išleistos dvi plokštelės, o The Rolling Stones - netgi trys. Taigi, išvis gavosi [[12]] plokštelių. Dar leidėjai buvo numatę išleisti ir [[Simon & Garfunkel]], [[Joan Baez]], [[Janis Joplin]], [[Sam Cooke]], [[Jimi Hendrix]], [[Deep Purple]], [[The Animals]], [[Bob Dylan]], [[Donovan]] ir [[Traffic]]. Taip buvo nusimatę išleisti ir dar keletą jau buvusių grupių albumų - ypač The Rolling Stones ir Elvis Presley.
Elton John buvo išleistos dvi plokštelės, o The Rolling Stones - netgi trys. Taigi, išvis gavosi [[12]] plokštelių. Dar leidėjai buvo numatę išleisti ir [[Simon & Garfunkel]], [[Joan Baez]], [[Janis Joplin]], [[Sam Cooke]], [[Jimi Hendrix]], [[Deep Purple]], [[The Animals]], [[Bob Dylan]], [[Donovan]] ir [[Traffic]]. Taip buvo nusimatę išleisti ir dar keletą jau buvusių grupių albumų - ypač The Rolling Stones ir Elvis Presley. Toksai rinkinys neblogas, bet truputį keistas.


Kaip galim pamatyti iš čia minimų grupių sąrašo, tų serijų kūrėjai turėjo labai didelį polinkį į tokius atlikėjus, kaip The Rolling Stones, Elton John ir Elvis Presley, kuriuos leisti norėjo po kelis albumus. Tuo tarpu apie [[The Beatles]], [[Sex Pistols]], [[Ramones]], [[Black Sabbath]], [[The Eagles]], [[AC/DC]], [[Pink Floyd]], [[Rush]], [[Queen]], [[U2]], [[The Grateful Dead]], [[Velvet Underground]], [[Bob Marley]], [[The Who]], [[The Beach Boys]], [[Fleetwood Mac]] ar [[Chuck Berry]]. Visi šitie buvo nepaprastai garsūs, žinomi, daugelis - senų seniausi, populiarūs ir svarbūs. Bet kažkodėl sovietiniai veikėjai mieliau norėjo išleisti jau netgi anais laikais užmirštus atlikėjus arba kelis išleidinėti po keletą plokštelių, nei paleisti į rinką kažką iš populiaresnių.
Kaip galim pamatyti iš čia minimų grupių sąrašo, tų serijų kūrėjai turėjo labai didelį polinkį į tokius atlikėjus, kaip The Rolling Stones, Elton John ir Elvis Presley, kuriuos leisti norėjo po kelis albumus.


Reali priežastis buvo netgi ne tos serijos kūrėjų keisti muzikiniai polinkiai. Tikroji priežastis buvo tai, kad jie tiesiog negalėjo nusipirkti padorių vakarietiškų plokštelių, nes neturėjo tam pinigų, ir valdžia jiems tam pinigų irgi nedavė. Todėl leido jie tik tas grupes, kurių pakankamai kokybiškus įrašus sugebėjo gauti [[juodoji rinka|juodojoje rinkoje]] - kažkieno iš originalių plokštelių perrašytus tiesiai į [[juostinis magnetofonas|juostinių magnetofonų]] juostas. O tų juostų rasti jiems gavosi tik su kai kuriais atlikėjais.
Tuo tarpu apie [[The Beatles]], [[Sex Pistols]], [[Ramones]], [[Black Sabbath]], [[The Eagles]], [[AC/DC]], [[Pink Floyd]], [[Rush]], [[Queen]], [[U2]], [[The Grateful Dead]], [[Velvet Underground]], [[Bob Marley]], [[The Who]], [[The Beach Boys]], [[Fleetwood Mac]] ar [[Chuck Berry]] - nebuvo netgi minties. Netgi [[The Rubettes]], ir tie buvo praleisti. Visi šitie buvo nepaprastai garsūs, žinomi, daugelis - senų seniausi, populiarūs ir svarbūs. Bet kažkodėl sovietiniai veikėjai mieliau norėjo išleisti jau netgi anais laikais užmirštus atlikėjus arba kelis išleidinėti po keletą plokštelių, nei paleisti į rinką kažką iš populiaresnių.
 
Reali priežastis buvo netgi ne tos serijos kūrėjų keisti muzikiniai polinkiai. Tikroji priežastis buvo tai, kad jie tiesiog negalėjo nusipirkti padorių vakarietiškų plokštelių, nes neturėjo tam pinigų, ir valdžia jiems tam pinigų irgi nedavė. Todėl leido jie tik tas grupes, kurių pakankamai kokybiškus įrašus sugebėjo gauti [[juodoji rinka|juodojoje rinkoje]] - kažkieno iš originalių ir dar nenudrožtų plokštelių perrašytus tiesiai į [[juostinis magnetofonas|juostinių magnetofonų]] juostas. O tų juostų rasti jiems gavosi tik su kai kuriais atlikėjais.
 
Štai taip ir gavosi tasai keistas grupių pasirinkimas.


Štai toksai sovietinis deficitas.
Štai toksai sovietinis deficitas.

Dabartinė 12:17, 20 rugpjūčio 2022 versija

Plokštelės atrodė baisiai, kaip ir visas sovietinis dezainas, ir negana to, dar ir dalies atlikėjų pavadinimai buvo užrašyti su klaidomis.

Populiariosios muzikos archyvas - tai taip rusų kalba vadinosi tokios atvirai piratinės, bet valstybiniu mastu išleistos vėlyvojo sovietmečio plokštelės, kitaip tariant vinilai. Tenai buvo užsieniniai atlikėjai įrašyti. Plokštelės buvo išleistos Perestrojkos periodu, kai Glasnost įsisiūbavo tiek, kad Rock muzika jau pasidarė leidžiama. Taigi, visa ta serija ir ėjo 1988-1990 metais.

Įdomu gi buvo tas, kad sovietai, galų gale nusprendę pasipelnyti iš vakarų atlikėjų, netgi nebandė klonuoti tų plokštelių, o įjungė visą savo pasipelnymų mašiną, kur netgi atsirado tų plokštelių sudarinėtojai, kurie oficialiai gavo už tuos kopipyzdintus įrašus honorarus. Taigi, plokštelės savo esme buvo tiesiog tokie "The Best of" tipo rinkiniai, su neblogai parinktais gabalais.

Kas dar įdomiau - gerų kokybiškų įrašų SSRS neturėjo, tai plokštelės buvo sukurtos iš nelegaliai, samizdatiškai platintų magnetofono juostų ir neaišku kokiais būdais į SSRS įvežtų vakarietiškų plokštelių. Taigi, įrašų kokybė netgi naujutėlėse gamyklinėse plokštelėse jau buvo ne kažin kokia. Kitą vertus, kadangi dauguma grojo su sovietiniais patefonais, tai niekas nei nepajusdavo, kad kažkas ne taip, nes už įrašą iš magnetofono kasetės visvien skambėdavo geriau.

Kadangi SSRS tai buvo didelė naujiena ir deficitas, tai šitų plokštelių pardavimai ėjo nepaprastai gerai, didžiuliai tiražai būdavo išperkami tiesiog per dienas ir muzikos mėgėjai džiaugdavosi, jei pavykdavo bent jau kas penktą plokštelę iš to viso sąrašo gauti.


Populiariosios muzikos archyvo plokštelės

Turim čia pasakyti, kad nors ir sovietiškai, bet visgi grupės buvo parinktos ganėtinai neblogos. Tiesa, kažkodėl, nesuprasdami anglų kalbos, sovietai gerokai iškraipė pavadinimus, angliškus irgi. Iškraipinėjo netgi anglų kalba parašytame originale, pašalindami visokius "the" ir panašiai, nes galvojo, kad taip nereikia. Ir dar dezainą patys sukūrė, tai irgi tokį baisų, kad geriau nematyt.

Štai tokių atlikėjų plokšteles išleido:

Elton John buvo išleistos dvi plokštelės, o The Rolling Stones - netgi trys. Taigi, išvis gavosi 12 plokštelių. Dar leidėjai buvo numatę išleisti ir Simon & Garfunkel, Joan Baez, Janis Joplin, Sam Cooke, Jimi Hendrix, Deep Purple, The Animals, Bob Dylan, Donovan ir Traffic. Taip buvo nusimatę išleisti ir dar keletą jau buvusių grupių albumų - ypač The Rolling Stones ir Elvis Presley. Toksai rinkinys neblogas, bet truputį keistas.

Kaip galim pamatyti iš čia minimų grupių sąrašo, tų serijų kūrėjai turėjo labai didelį polinkį į tokius atlikėjus, kaip The Rolling Stones, Elton John ir Elvis Presley, kuriuos leisti norėjo po kelis albumus.

Tuo tarpu apie The Beatles, Sex Pistols, Ramones, Black Sabbath, The Eagles, AC/DC, Pink Floyd, Rush, Queen, U2, The Grateful Dead, Velvet Underground, Bob Marley, The Who, The Beach Boys, Fleetwood Mac ar Chuck Berry - nebuvo netgi minties. Netgi The Rubettes, ir tie buvo praleisti. Visi šitie buvo nepaprastai garsūs, žinomi, daugelis - senų seniausi, populiarūs ir svarbūs. Bet kažkodėl sovietiniai veikėjai mieliau norėjo išleisti jau netgi anais laikais užmirštus atlikėjus arba kelis išleidinėti po keletą plokštelių, nei paleisti į rinką kažką iš populiaresnių.

Reali priežastis buvo netgi ne tos serijos kūrėjų keisti muzikiniai polinkiai. Tikroji priežastis buvo tai, kad jie tiesiog negalėjo nusipirkti padorių vakarietiškų plokštelių, nes neturėjo tam pinigų, ir valdžia jiems tam pinigų irgi nedavė. Todėl leido jie tik tas grupes, kurių pakankamai kokybiškus įrašus sugebėjo gauti juodojoje rinkoje - kažkieno iš originalių ir dar nenudrožtų plokštelių perrašytus tiesiai į juostinių magnetofonų juostas. O tų juostų rasti jiems gavosi tik su kai kuriais atlikėjais.

Štai taip ir gavosi tasai keistas grupių pasirinkimas.

Štai toksai sovietinis deficitas.