Grigorijus Rasputinas

Grigorijus Rasputinas jus laimina. Visose nuotraukose labai pastebimas tas nenormalus pamišęs jo žvilgsnis.

Grigorijus Rasputinas - toksai legendinis personažas iš paskutinio Rusijos Imperijos periodo, paties caro aplinkos. Realiai, kaip sako - baisiai naglas ir išprotėjęs kaimo mužikas, apsimetęs kažkokiu vienuoliu, ir mokėjęs neįtikėtinai visiems pisti protą, o taip pat esą turėjęs kokių tai mistinių galių bei visiškai nenormalaus dydžio pimpalą.

Grigorijus Rasputinas labai greitai pagarsėjo, kaip mokantis vienu savo žvilgsniu kažkaip ne tai užhipnotizuoti, ne tai pagydyti bet ką. Per tą jis ir išpopuliarėjo, galų gale tapdamas vienu iš įtakingiausių Rusijos Imperijos asmenų.

Šiais laikais Grigorijus Rasputinas jau yra nesuprantamas fenomenas, kurio iškilimo ir įtakos beveik niekas negali paaiškinti. Bet anais laikais, daugiau, kaip prieš 100 metų, laikai buvo kitokie, ypač psichiatrine prasme. Tuo metu per Europą ėjo didžioji isterija ir milžiniškas kiekis įvairių seksualinio tipo neurozių, tad tame kontekste kai kurie veikėjai, kaip kad Jean-Martin Charcot ar šitas pats Grigorijus Rasputinas, neįtikėtinai paprastai gaudavo milžinišką įtaką, vien pavaizdavę, kad daro kokį tai specialų gydymą moterims.

Grigorijaus Rasputino iškilimas

Grigorijus Rasputinas gimė 1869 metais kažkokiame visiškai užkampiniame kaime - Pokrovskoje, kuris yra Tiumenės srityje, Sibire, maždaug per 3000 kilometrų į Vakarus nuo Jakutsko. Maždaug tokia vat apytikslė to kaimo lokacija gana daug sako apie tai, koksai tai užkampis. Apie 1897 metus Rasputinas, kažkio proto aptemimo vedinas (kaip sako, išties tai bėgdamas nuo bausmės už pavogtą kaimyno arklį), išėjo valkiotis po pasaulį. Po kurio laiko pakliuvo į nedidelį vienuolyną, kuriame ėmė tarnauti ir persisemdinėti visokiomis religinėmis nesąmonėmis, pats mokydamasis knisti protą aplinkiniams.

Gana greitai prasimokė tiek, kad grįžo atgal į kaimą, išvengė bet kokių bausmių, o galų gale kaimiečiams prikniso protą, kad gali užkalbėjimais pagydyti nuo kažkokių ligų. Tarpais "gydyti" važinėdavo į kitus kaimus, taip ir uždarbiaudavo. Per kurį laiką prasisuko tiek, kad apie 1900 metus jau turėjo ir pas jį reguliariai atvykstančių ir pinigus gabenančių pasekėjų būrį.

Kaip tai girtuokliavęs kaime, kartą Grigorijus Rasputinas pasitaikė kažkokioms dvaro poniutėms, kurias pagydė nuo kokių tai ligų, kaip dabartiniais laikais spėjama - tai nuo paprasčiausio histrioninio asmenybės sutrikimo simptomų. Kaip tuos simptomus gydydavo toksai Jean-Martin Charcot, tai jau mokslu būdavo aprašyta, bet vat Grigorijus Rasputinas, tai sako, gydė panašiai, bet dar paprasčiau - kažkur patrindavo, bet kažkur ir įkišdavo, ir liepdavo, šiukštu, niekam nieko nesakyt apie tai, kas buvo daryta.

O šitas sutrikimas, anais laikais vadintas tiesiog isterija, buvo baisiai išplitęs, tad poniutės pagalbos ieškodavo smarkiai. Tai nors ir nesakydavo viena kitai, kaip, bet užuominų duodavo ir padėdavo. Užtat ir gavosi keista istorija, kur Grigorijus Rasputinas neįtikėtinai greitai išpopuliarėjo ir tapo pačios carienės numylėtiniu. Ir netgi caras, kad ir greičiausiai nujausdamas, visvien nieko nesakė, nes nusprendė, kad geriau jau Rasputinas ten su cariene kažką daro, nei kad ta carienė užknisinėja savo isterikomis ir skandalais.

Kaip gandai pasakojo, Rasputino įtaka pabaigoje išsiplėtė tiek, kad jis darydavo jau ir realias orgijas, kuriose dalyvaudavo caro aplinkos poniutės.

Žodžiu, išpopuliarėjo alkoholikas senis.

Grigorijaus Rasputino mirtis

Visgi dar daugiau mistikos ir kalbų sukėlė Grigorijaus Rasputino mirtis. Aną gi dėl išpistų žmonių bei didžiulės įtakos nutarė nudėti būrys Rusijos didikų. O kadangi normaliai nudėti negalėjo, nes įtaka pas Rasputiną buvo tiesiog neadekvačiai didelė, tai sumąstė nužudymo planą - nunuodyti.

Nunuodijo, pripylę į gėralą kažkokių nuodų. Bet ar tai nuodai pasirodė prasti, ar kas, bet nesuveikė - girtas Rasputinas mirti nei negalvojo. Tada nutarė nušauti, bet kažkaip ir po kelių šūvių anas visvien liko gyvas. Tada, jau galų gale, įkišo jį į eketę ir paskandino, bet tas išplaukė kitoje vietoje.

Žodžiu, kaip sako, visą naktį jį medžiojo ir vis užmušinėjo, pakolei kažkaip jis nusibaigė. Tai po to, kai tardant sąmokslininkus, ėmė lįsti vis daugiau istorijų, pasklido kalbos, kad išties tenai buvęs ne šiaip koksai tai sukčius, o patsai Velnias, nes kas gi kitas galėjo būti?

Dar žr.

Istorijoje yra ir daugiau žinoma panašių visokių veikėjų - tai su įtakomis, tai su menamomis galiomis:

• Anatolijus Kašpirovskis - pagarsėjęs hipnotizuotojas iš SSRS byrėjimo laikų, rengęs masinės hipnozės seansus per valstybinę TV
• Alanas Čiumakas - kitas panašus šarlatanas iš vėlyvų SSRS laikų, rengęs visokius ekstrasensiškų energetikų seansus per tą pat valstybinę TV
• Lena Lolišvili - tokia burtininkė, kuri panašiai trynėsi aplinkui Rolandą Paksą, nuo kažkokių ten ligų gydydama