Zoroastrizmas

Zoroastrizmas - viena iš seniausių pasaulio religijų, kokios yra išlikę, nors išlikę to zoroastrizmo labai nedaug. Zoroastrizmo pagrindas - tokia Avesta, panašiai, kaip kokia persiška Biblija, parašyta maždaug 1500 metų prieš mūsų erą, o paskui, po parašymo gerą pusę tūkstančio metų dar papildomai pildyta. Gi Zoroastrizmo pranašas - toksai Zaratustra, senovinis išminčius ir filosofas, kuris apie įvairiausias gyvenimo temas išmąstydavo ir pasakydavo visokių protingų dalykų, kurie net ir dabar, po kelių tūkstančių metų neretai labai protingai nuskamba.

Zoroastrizme esmine dievybe yra toksai Ahura Mazda, kuris yra aukščiausias Dievas visoje Visatoje, tačiau yra ir jo priešingybė - Angra Mainyu, kuris yra blogio dvasia ir priešas viskam, kas tik yra gero. Taigi, čia visur slypi dualizmas, nes visur čia yra gėrio ir blogio kova. Toje kovoje nugalėti turi Ahura Mazda, o kas jam padės - tai ir bus palaiminti.

Dėl savo tokio sudėstymo Zoroastrizmas išties yra ant ribos tarp monoteizmo ir politeizmo, nes faktiškai tikras Dievas čia yra vienas, bet kartu yra ir tam tikrų nepilnaverčių konkurentų. Žodžiu, kaip ir primena krikščionybę, kuri, pagal vieną iš teorijų, ir atsirado po to, kai Jėzus Kristus susidūrė su zoroastrizmo žyniais bei persiėmė kai kuriomis jų idėjomis.

Daugelį amžių Zoroastrizmas buvo esminė Persijos religija, kur po truputį augo ir vystėsi. Situacija pasikeitė tik kai atsirado Islamas, o paskui į Persiją įsiveržė musulmonai, kurie zoroastristus ėmė žiauriai persekioti. Šieji didele dalimi perbėgo į Indiją, gi pačiame Irane ilgainiui išnyko. Indijoje viena iš etninių grupių, vadinama parsais arba parsi, ir yra kilusi nuo persų, kurie į ten pabėgo, o šios tautybės zoroastristai sudaro apie pusę viso pasaulio zoroastristų bendruomenės, kuri dabartiniais laikais visai nedidelė - apie 60 tūkstančių Indijoje ir dar maždaug tiek pat nedidelėmis grupėmis išlikę Irane, bei kitose šalyse.

Zoroastrizmas prieš porą tūkstančių metų buvo viena iš galingiausių pasaulio religijų, turėjo milijonus pasekėjų, visokias šventyklas su didelėmis deginamomis ugnimis (žyniai tam naudojo Persijoje neretai randamą naftą), o taip pat didele įtaka kitoms religijoms. Šiais laikais zoroastrizmas išlikęs tik per stebuklą ir didelė tikimybė, kad gana greitai išnyks visiškai.