Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Failo išplėtimas
Failo išplėtimas arba kalbainiškai failo plėtinys - tai ta paskutinė failo pavadinimo dalis, kuri yra po taško. Paprastai ta dalis yra iš trijų, nors kartais - ir iš vienos, dviejų ar keturių raidžių. Penkių raidžių ar ilgesni failų išplėtimai pasitaiko labai retai.
Failų išplėtimai nėra kažkokia duotybė, tačiau jie labai patogūs, kai reikia susigaudyti, kokios rūšies duomenys yra failo viduje. Kadangi tą išplėtimą gali suprasti ir kompiuteris, ir žmogus - tai visai ir patogu.
Istoriškai failų išplėtimai pirmiausiai atsirado tokioje VAX sistemoje, vėliau persikėlė į DOS, o tada - ir į Windows bei susijusias OS. Tuo tarpu kai kuriose kitose OS failų išplėtimai arba išvis neegzistavo (kaip senose MacOS), arba buvo tiesiog failo vardo dalimi, kuri neturi jokių specialių funkcijų, o naudojama vartotojo taip, kaip tas vartotojas nori - pvz., šitaip buvo UNIX sistemose.
UNIX (ir Linux) galima naudoti failo išplėtimus, tačiau jie yra gana sąlyginis dalykas ir naudojamas daug laisviau, nei Windows. Kaip pvz., failas gali turėti du išplėtimus vienu metu - pvz., "failovardas.doc.zip", kas reiškia, kad išties čia yra kažkoksai "failovardas.doc", bet jis tada suzipintas ir papildomai pridėtas išplėtimas ".zip". Tipiškas tokių išplėtimų atvejis - įvairiausi UNIX failų archyvai, kurie būna pavadinti, kaip "pavadinimas.tar.gz" - ".tar" reiškia archyvo formatą, o ".gz" - gzip programą, kuria tas archyvas suslėgtas.
Tiesa, UNIX sistemose failų išplėtimai dažniausiai rašomi mažosiomis raidėmis. Tačiau VAX, DOS ir Windows sistemose, iš kurių tie išplėtimai kilę - tradiciškai jie būdavo rašomi tiktai didžiosiomis raidėmis, nes failų sistema tenai mažųjų ir didžiųjų raidžių išvis neskirdavo. Taigi, ir čia mes pateikiame tuos išplėtimus didžiosiomis raidėmis, kurios yra būdingos labiau atsilikusioms OS.
Pipedijai žinomi failų išplėtimai (plėtiniai)
Čia kažkiek įvairiausių failų išplėtimų pavardinsim pagal temas, kurie populiariausi.
Dokumentai
- DOC - senas Winword dokumentas
- DOCX - naujas Winword dokumentas
- XLS - senas Excel dokumentas (lentelė)
- XLSX - naujas Excel dokumentas (lentelė)
- PPT - senas PowerPoint prezentacija
- PPTX - naujas PowerPoint prezentacija
- ODP - OpenOffice arba LibreOffice prezentacija
- KEY - Apple Keynote prezentacija
- RTF - Rich Text Format dokumentas (senovinis hipertekstas)
- HTM, HTML - įvairūs HTML tipo dokumentai (interneto puslapiai)
- XML - įvairūs XML tipo dokumentai
- TXT - tekstiniai (gryno teksto) dokumentai
- CSV - tekstinė lentelė (paprastai naudojama duomenų eksportui-importui)
- PDF - skaitymui skirti dokumentai, kurie gerai spausdinasi ir vienodai atrodo visuose kompiuteriuose
Paveiksliukai
- BMP - senovinis labai daug vietos užimantis paveiksliukas
- GIF - judantis senovinio tipo paveiksliukas
- RAW - fotoaparatų formatas, užima daug vietos, turi gerą kokybę
- TIF, TIFF - senovinis aukštos kokybės paveiksliukų formatas
- JPG, JPEG, JFIF - JPEG tipo paveiksliukų formatas, pasižymintis tuo, kad užima labai mažai vietos, bet kažkiek pagadina patį paveiksliuko turinį
- PNG - vienas iš naujesnių paveiksliukų formatų, negadina paveiksliuko turinio, turi neblogą kokybę, bet užima nelamai mažai vietos
- WEBP - vienas iš naujausių paveiksliukų formatų, teoriškai geras, o praktiškai jo dauguma programų vis dar nepalaiko
- PSD - Photoshop paveiksliukų formatas, naudojamas visokių dezainerių
- AI - Adobe Illustrator vektorinių paveiksliukų formatas
- SVG - atviras vektorinių paveiksliukų formatas
Programavimo kalbos
- BAS - Basic programa
- PAS - Pascal programa
- PHP - PHP programa
- C - C programa
- H - C programos inkliudas
- A, ASM - Asemblerio programa
- CSS - išvaizdos nusakymo formatas
- JS - JavaScript programa
- ASP - Microsoft Active Server Page programa
- ASPX - ASP su .NET
- CGI - Apache ir UNIX web serverio programa
- PL - Perl programa
- SSI, STM, SHTML - Apache ir UNIX web serverio programa, realizuota, kaip HTML su programiniais intarpais (Server Side Includes)
- CPP - C Plus Plus programa
- PY - Python programa
- VBS - Visual Basic programa
Visokios programos
- COM - senas DOS programų formatas
- EXE - naujesnis DOS ir Windows programų formatas
- BAT - automatiniai DOS/Windows skriptai
- MSI - Windows programų instalai (irgi programos)
- DLL - dinaminės bibliotekos (specialiu būdu veikiančios programos)
Media, muzika, video
- MPG, MPEG, MP4 - video filmai
- MP3 - muzika MP3 formatu
- M4A - muzika naujesniu M4A formatu
- FLAC - muzika geros kokybės FLAC formatu
- OGG - muzika Ogg Vorbis formatu
- WMA - garso įrašas Windows audio formatu
- VAW - senovinis garso formatas, užimantis baisiai daug vietos
- AVI - vis dar dažnas Microsoft video formatas
- MOV - anksčiau populiarus Apple QuickTime video formatas, gana populiarus tarp video profesionalų
- FLV - dabar nunykęs Flash video formatas
- AVCHD - advanced video coding high definition - formatas, gana populiarus tarp profesionalų
Archyvai, suslėgti, supakuoti duomenys
- ZIP - ZIP formato archyvas
- RAR - RAR formato archyvas
- TAR - UNIX nepakuotas archyvas
- GZ - UNIX pakuotas archyvas
- TAR.GZ - pakuotas UNIX TAR archyvas
- TGZ - tas pats, kas TAR.GZ
- 7Z - 7Z formato archyvas
- PAC - senovinis DOS archyvas
- ARJ - senovinis, kadaise nepaprastai populiarus DOS archyvų formatas
- BZ - retesnis, geriau spaudžiantis UNIX formatas
- BZ2 - geresnis už BZ formatas
- XZ - vienas iš naujesnių, mažiau paplitusių UNIX formatų
- ACE - vienas iš retų senų DOS formatų
- ARC - vienas iš retų senų DOS formatų
- LZA - vienas iš retų senų DOS formatų
- LZX - vienas iš retų senų DOS formatų