Monstriniai imtuvai

Monstriniai imtuvai (anglų kalba - Monster receivers) - tai apie 197x atsiradusi stacionarių radijo imtuvų rūšis, kur anie pasižymėjo nežmonišku galingumu. Skirtingai nuo iki tol paplitusių imtuvų, dažniausiai priimdavo tik vidurinių bangų ir ultratrumpųjų bangų laidas, atitinkamai - AM ir FM diapazonus. Skirtingai, nei kokie tiuneriai, turėdavo toje pat įrenginio dėžėje sumontuotą stiprintuvą, ir štai tas stiprintuvas čia būdavo tiesiog nežmoniškos galios - paprastai bent keliasdešimt grynų (ne pikinių) vatų kanalui, o vėlesniu periodu - 100 ar dar daugiau vatų kanalui. Rekordiniai monster resyveriai turėdavo apie 300 ar daugiau vatų kanalui.

Kažkoksai visai gana tipiškas monstrinis radijo imtuvas iš Pioneer kompanijos.

Kad būtų lengviau suprasti - naudojant normalias kolonėles ir esant normalaus dydžio patalpoje, netgi 10 tikrų vatų per kanalą jau yra labai nemažas galingumas, kurio pakaktų šokiams. Bet kai galingumas siekia apie 100 vatų, ir yra tokią galią išnešančios kolonėlės - tai garso galia kambaryje pasidaro panašesnė į tą, kokia būna normaliuose Rock muzikos koncertuose.

Monstriniai radijo imtuvai taip vadinami buvo ne tik dėl didelės galios, bet ir dėl didelio svorio - daugeliu atvejų viena tokia imtuvo dėžė sverdavo 20-30 kilogramų ar netgi dar daugiau. Matyt neverta net minėti, kad visi jie būdavo stereo imtuvai, apie jokį mono čia nebuvo net kalbos. Kadangi kaina būdavo didelė, tai tipiškas monstrinis imtuvas turėdavo dar ir labai kokybišką apdailą - priekis iš storos aliuminio plokštės, šonai mediniai, rankenėlės ištekintos iš aliuminio gabalų ir taip toliau.

Niekas negali aiškiai pasakyti, kodėl ir kaip tie monstriniai imtuvai atsirado - vienas iš spėjimų buvo tas, kad matyt nebuvo išplitę audio centrai, jų koncepcija anais laikais dar tik formavosi. Taigi, daugelis kompanijų, norėdavusių parduoti stacionarų radijo imtuvą, susidurdavo su gan dideliu reikalavimų kratiniu:

  • Reikia, kad tas radijo imtuvas turėtų ir galios stiprintuvą, t.y., galėtų groti pats, be papildomo stiprintuvo
  • Jei jau žmonės perka stacionarų radijo imtuvą, kai yra atėjusi tranzistorių era - tai reiškia, kad nori prabangesnio, o tai reiškia, kad ir galingesnio
  • Jei jau tokį imtuvą žmonės perka, tai perka ir su kolonėlėmis, ir tai reiškia, kad prie to paties gali norėti prisijungti ir kokią kitą aparatūrą, pvz., patefoną ar magnetofoną

Taigi, gavosi toksai segmentas stacionarių imtuvų, kurie buvo labai galingi, labai sunkūs ir labai brangūs. Vat tokie imtuvai ir buvo vadinami monstriniais imtuvais. Vėliau, jiems tobulėjant, išsivystė visas Hi-Fi aparatūros segmentas, o ilgainiui ir visokie tenai audio centrai. Tik pastaruosiuose jau buvo nueita priešinga kryptimi - imtuvai atskirti nuo stiprintuvų. Taip iš imtuvų teliko tiuneriai, tuo tarpu stiprintuvai pasidarė gerokai mažesni, kompaktiškesni.

Tipiškų monstrinių radijo imtuvų gamintojos buvo daugiausiai japonų elektronikos firmos, nors būdavo ir kitų. Labiausiai pagarsėjusios monstriškų imtuvų firmos:

Tai šitos firmos gamino tiesiog absurdiškos galios aparatus, kurių galia siekdavo 200 ar daugiau vatų per kanalą. Kai kurios kitos kompanijos, kaip kad Rotel, Fisher, Onkyo, Yamaha ar Sony, nors ir gamindamos silpnesnius aparatus, išties ne tiek jau smarkiai teatsiliko, nes irgi viršydavo 100 vatų per kanalą galią.


Dar žr.

  • Amplitiuneris - bendru atveju visi monstriniai imtuvai tėra pagerinti amplitiuneriai, ir nieko čia stebuklingo