1 419
pakeitimų
Griša: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Griša''' arba '''Albatros''' - sovietinė rūšis specializuotų korvečių, skirtų kovai prieš povandeninius laivus ir pakrančių apsaugai. Bene sėkmingiau...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Grisa_korvete_fregata_priespovandeninis_karo_karinis_laivas.jpg|600px|thumb|right|Griša klasės korvetės buvo pirmi atkurtos Lietuvos pilnaverčiai karo laivai.]] | |||
'''Griša''' arba '''Albatros''' - sovietinė rūšis specializuotų [[korvetės|korvečių]], skirtų kovai prieš povandeninius laivus ir pakrančių apsaugai. Bene sėkmingiausias iš visų karo laivų, kokie tik yra sukurti [[SSRS]], todėl pačioje [[Rusija|Rusijoje]] naudojamas iki šiol. | '''Griša''' arba '''Albatros''' - sovietinė rūšis specializuotų [[korvetės|korvečių]], skirtų kovai prieš povandeninius laivus ir pakrančių apsaugai. Bene sėkmingiausias iš visų karo laivų, kokie tik yra sukurti [[SSRS]], todėl pačioje [[Rusija|Rusijoje]] naudojamas iki šiol. | ||
Pagal sovietinę klasifikaciją šie laivai vadinami Albatros 1124 ir 1124M. Pagal [[NATO]] klasifikaciją - tai "Griša" klasės [[korvetės]] (Grisha class corvette). | Pagal sovietinę klasifikaciją šie laivai vadinami Albatros 1124 ir 1124M. Pagal [[NATO]] klasifikaciją - tai "Griša" klasės [[korvetės]] (Grisha class corvette). | ||
Lietuvai šie laivai žinomi tuo, kad du iš jų tapo pirmaisiais pilnaverčiais Lietuvos karo laivais - [[F11 Žemaitis]] ir [[F12 Aukštaitis]]. | |||
== Griša klasės laivų kūrimas == | |||
Pirmas Griša klasės laivas buvo suprojektuotas dar [[1964]] ir pastatytas [[1967]] metais. Laivas buvo skirtas uostų ir svarbesnių pakrančių ruožų apsaugai nuo tuo metu ypatingai greitai augusios [[povandeniniai laivai|povandeninių laivų]] grėsmės, mat šių plaukiojimo nuotolis, pasinėrimo gylis, plaukimo greitis, povandeninio plaukimo trukmė, ugnies galia ir t.t. per porą dešimtmečių išaugo tiesiog neįtikėtinai, ypač pasirodžius branduoliniams reaktoriams ir branduolinėms torpedoms bei raketoms. Tai reiškė, kad pavienis povandeninis laivas, neišnirdamas galėjo nuplaukti daug tūkstančių kilometrų ir 1-2 branduolinėmis torpedomis sunaikinti bet kokį jūrų uostą. | Pirmas Griša klasės laivas buvo suprojektuotas dar [[1964]] ir pastatytas [[1967]] metais. Laivas buvo skirtas uostų ir svarbesnių pakrančių ruožų apsaugai nuo tuo metu ypatingai greitai augusios [[povandeniniai laivai|povandeninių laivų]] grėsmės, mat šių plaukiojimo nuotolis, pasinėrimo gylis, plaukimo greitis, povandeninio plaukimo trukmė, ugnies galia ir t.t. per porą dešimtmečių išaugo tiesiog neįtikėtinai, ypač pasirodžius branduoliniams reaktoriams ir branduolinėms torpedoms bei raketoms. Tai reiškė, kad pavienis povandeninis laivas, neišnirdamas galėjo nuplaukti daug tūkstančių kilometrų ir 1-2 branduolinėmis torpedomis sunaikinti bet kokį jūrų uostą. | ||
Tai reiškė, kad reikia labai daug gana juntamu nuotoliu veikiančių labai didelę ugnies galią turinčių laivų, skirtų savarankiškai povandeninių laivų paieškai ir naikinimui. Laivai, skirti kovai prieš povandeninius laivus, turėjo būti kraštutinai manevringi ir kartu galintys turėti ypatingai didelį greitį, kas buvo gana netipiška įprastiems povandeninių laivų naikintojams. | Tai reiškė, kad reikia labai daug gana juntamu nuotoliu veikiančių labai didelę ugnies galią turinčių laivų, skirtų savarankiškai povandeninių laivų paieškai ir naikinimui. Laivai, skirti kovai prieš povandeninius laivus, turėjo būti kraštutinai manevringi ir kartu galintys turėti ypatingai didelį greitį, kas buvo gana netipiška įprastiems povandeninių laivų naikintojams. | ||
Negana to, kadangi svarbiausi uostai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] bei [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]], kur veikė ir [[NATO]] aviacija, tokie laivai turėjo turėti dar ir labai stiprią priešlėktuvinę gynybą bei gana juntamas priemones kovai bent jau su mažais laivais, pvz., [[kateriai|kateriais]]. O tai jau reiškė, kad tie laivai turi turėti ir juntamą priešlaivinę ginkluotę. Bendrai imant tai reiškė, kad laivai turi būti prikišti tokiu kiekiu ginklų, kad iki šiol tokių ginkluotų laivų nėra buvę. | Negana to, kadangi svarbiausi uostai buvo [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]] bei [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]], kur veikė ir [[NATO]] aviacija, tokie laivai turėjo turėti dar ir labai stiprią priešlėktuvinę gynybą bei gana juntamas priemones kovai bent jau su mažais laivais, pvz., [[kateriai|kateriais]]. O tai jau reiškė, kad tie laivai turi turėti ir juntamą priešlaivinę ginkluotę. Bendrai imant tai reiškė, kad laivai turi būti prikišti tokiu kiekiu ginklų, kad iki šiol tokių mažų ir kartu taip smarkiai ginkluotų laivų nėra buvę. | ||
Kad tai pavyktų, laivas buvo išsyk konstruojamas kaip skirtas tik sąlyginai ramioms jūroms ir mažiems plaukimo nuotoliams. Numatytas plaukiojimo laikas buvo 7 paros pirmiems modeliams, o vėlesniems - 9 paros. Norint kuo labiau sumažinti laivo masę, tik jo korpusas buvo daromas iš plieno. Visi antstatai, pertvaros ir t.t. buvo daromi iš aliuminio-magnio lydinio. Tokių medžiagų panaudojimas buvo neadekvačiai brangus, tačiau tuometinėje SSRS į kainą nebuvo kreipiama dėmesio. Dėl tokių lydinių naudojimo tuščia laivo masė gavosi maždaug du kartus mažesnė. To dėka gavosi į laivą sutalpinti itin daug ginkluotės. | Kad tai pavyktų, laivas buvo išsyk konstruojamas kaip skirtas tik sąlyginai ramioms jūroms ir mažiems plaukimo nuotoliams. Numatytas plaukiojimo laikas buvo 7 paros pirmiems modeliams, o vėlesniems - 9 paros. Norint kuo labiau sumažinti laivo masę, tik jo korpusas buvo daromas iš plieno. Visi antstatai, pertvaros ir t.t. buvo daromi iš aliuminio-magnio lydinio. Tokių medžiagų panaudojimas buvo neadekvačiai brangus, tačiau tuometinėje SSRS į kainą nebuvo kreipiama dėmesio. Dėl tokių lydinių naudojimo tuščia laivo masė gavosi maždaug du kartus mažesnė. To dėka gavosi į laivą sutalpinti itin daug ginkluotės. | ||
| 15 eilutė: | 20 eilutė: | ||
Plaukiant mažesniais greičiais, laivo plaukimo nuotolis smarkiai didėjo, tad laivas galėjo baražuoti ir didesniu atstumu, pvz., 10 mazgų greičiu galėjo nuplaukti iki 4000 mylių (tokiu mažu greičiau laivai plaukdavo, jei reikdavo juos pergabenti ar ilgesnį laiką tekdavo patruliuoti jūroje. 14 mazgų greičiu plaukimo nuotolis jau sumažėdavo iki 2500 jūrmylių, o 19 mazgų greičiu nuotolis jau būdavo apie 1900 jūrmylių. | Plaukiant mažesniais greičiais, laivo plaukimo nuotolis smarkiai didėjo, tad laivas galėjo baražuoti ir didesniu atstumu, pvz., 10 mazgų greičiu galėjo nuplaukti iki 4000 mylių (tokiu mažu greičiau laivai plaukdavo, jei reikdavo juos pergabenti ar ilgesnį laiką tekdavo patruliuoti jūroje. 14 mazgų greičiu plaukimo nuotolis jau sumažėdavo iki 2500 jūrmylių, o 19 mazgų greičiu nuotolis jau būdavo apie 1900 jūrmylių. | ||
Kadangi laivams buvo numatyta plaukti itin dideliu greičiu, galingi įprasti varikliai negalėjo būti sutalpinti į tokį mažą laivą, buvo panaudota kombinuota jėgainė - du dyzeliniai varikliai po 10000 AG (sumoje 20000 AG), kurie gali būti įjungti priklausomai nuo laivo greičio, o papildomai, pilnam greičiui - dar viena turbina, kurios galia apie 18000 AG. Taigi, aukštas ekonomiškumas ir plaukimo nuotolis būdavo pasiekiamas, naudojant vos 1-2 variklius ir plaukiant mažu greičiu, o kai reikdavo didesnio greičio, būdavo pajungiami | Kadangi laivams buvo numatyta plaukti itin dideliu greičiu, galingi įprasti varikliai negalėjo būti sutalpinti į tokį mažą laivą, buvo panaudota kombinuota jėgainė - du dyzeliniai varikliai po 10000 AG (sumoje 20000 AG), kurie gali būti įjungti priklausomai nuo laivo greičio, o papildomai, pilnam greičiui - dar viena turbina, kurios galia apie 18000 AG. Taigi, aukštas ekonomiškumas (tiesa, gana tragiškas, lyginant su Vakarų šalių laivais) ir plaukimo nuotolis būdavo pasiekiamas, naudojant vos 1-2 variklius ir plaukiant mažu greičiu, o kai reikdavo didesnio greičio, būdavo pajungiami jau du varikliai, o kai reikdavo pilno greičio - būdavo įjungiama dujinė turbina. | ||
Iš viso buvo pastatyti 88 Griša klasės laivai, paskutinis pastatytas [[1994]], t.y., laivas serijiniu būdu buvo gaminamas net 30 metų, tiesa, paskiras versijas laikas nuo laiko modernizuojant. Iš viso yra žinomos 5 pagrindinės Griša klasės versijos: | Iš viso buvo pastatyti 88 Griša klasės laivai, paskutinis pastatytas [[1994]], t.y., laivas serijiniu būdu buvo gaminamas net 30 metų, tiesa, paskiras versijas laikas nuo laiko modernizuojant. Iš viso yra žinomos 5 pagrindinės Griša klasės versijos: | ||
| 24 eilutė: | 29 eilutė: | ||
* Griša V - pastatyta 28 laivai (dalis iš jų - modernizuoti Griša III), pabūklas pakeistas į 76mm automatinį pabūklą, tačiau dauguma savybių visiškai atitinka Griša III klasę. | * Griša V - pastatyta 28 laivai (dalis iš jų - modernizuoti Griša III), pabūklas pakeistas į 76mm automatinį pabūklą, tačiau dauguma savybių visiškai atitinka Griša III klasę. | ||
Šiuo metu Griša klasės laivai vis dar naudojami Rusijoje, iš jų yra 20 Griša III ir 28 Griša V, t.y., sumoje 48 laivai. Naudojami laivai nežymiai modernizuoti, daugiausiai pakeistos kai kurios elektroninės, ryšio sistemos, [[radarai]]. Tai vis dar vienas iš plačiausiai Rusijoje naudojamų karo laivų. | Šiuo metu Griša klasės laivai vis dar naudojami Rusijoje, iš jų yra 20 Griša III ir 28 Griša V, t.y., sumoje 48 laivai, iš kurių 22 aktyvioje tarnyboje. Naudojami laivai nežymiai modernizuoti, daugiausiai pakeistos kai kurios elektroninės, ryšio sistemos, [[radarai]]. Tai vis dar vienas iš plačiausiai Rusijoje naudojamų karo laivų. | ||
Dėl milžiniško ginkluotės kiekio Griša tipo laivai buvo smarkiai perkrauti, plūdrumo atsarga gana ribota. Todėl laivai prastai tinkami vandenynams, kur būna didelės bangos. Esant bent kiek didesniam banguotumui, visa priekinė laivo dalis yra užliejama, todėl laivas sunkiai aptarnaujamas plaukiojimo metu. Todėl Rusijos karinis jūrų laivynas atsisakė šių laivų Tolimuosiuose rytuose ar Arktyje, o vandenynuose šiuos laivus eksploatuoti bandė tik pasienio kariuomenė (KGB), kuri naudojo palengvintas modifikacijas, neskirtas kovai su povandeniniais laivais. Net ir šių palengvintų modifikacijų vėliau atsisakyta, subyrėjus SSRS, jos buvo perduotos [[Ukraina|Ukrainai]]. | Dėl milžiniško ginkluotės kiekio Griša tipo laivai buvo smarkiai perkrauti, plūdrumo atsarga gana ribota. Todėl laivai prastai tinkami vandenynams, kur būna didelės bangos. Esant bent kiek didesniam banguotumui, visa priekinė laivo dalis yra užliejama, todėl laivas sunkiai aptarnaujamas plaukiojimo metu. Todėl Rusijos karinis jūrų laivynas atsisakė šių laivų Tolimuosiuose rytuose ar Arktyje, o vandenynuose šiuos laivus eksploatuoti bandė tik pasienio kariuomenė (KGB), kuri naudojo palengvintas modifikacijas, neskirtas kovai su povandeniniais laivais. Net ir šių palengvintų modifikacijų vėliau atsisakyta, subyrėjus SSRS, jos buvo perduotos [[Ukraina|Ukrainai]]. | ||
| 30 eilutė: | 35 eilutė: | ||
Standartinė laivo įgula buvo gana didelė, tai buvo susiję su sąlyginai mažu įvairių sistemų automatizavimu ir kartu labai dideliu ginkluotės sistemų skaičiumi. Iš viso sovietinėje sistemoje Griša I įgula buvo 9 karininkai, 12 mičmanų (žemesnio rango karininkų) ir 62 jūreiviai (įskaitant viršilas). Griša III įgula buvo netgi dar truputį didesnė - 86 žmonės. Lietuvoje naudoti laivai buvo modernizuoti, tad jų įgula buvo kiek mažesnė - 66 žmonės. | Standartinė laivo įgula buvo gana didelė, tai buvo susiję su sąlyginai mažu įvairių sistemų automatizavimu ir kartu labai dideliu ginkluotės sistemų skaičiumi. Iš viso sovietinėje sistemoje Griša I įgula buvo 9 karininkai, 12 mičmanų (žemesnio rango karininkų) ir 62 jūreiviai (įskaitant viršilas). Griša III įgula buvo netgi dar truputį didesnė - 86 žmonės. Lietuvoje naudoti laivai buvo modernizuoti, tad jų įgula buvo kiek mažesnė - 66 žmonės. | ||
Lietuvoje naudoti Griša klasės laivai buvo papildomai modernizuoti, įvedant naujesnės klasės ryšio sistemas, pakeičiant variklius į keleriopai ekonomiškesnius, kiek galingesnius ir kartu kelis kartus lengvesnius ir mažesnius švedų gamybos dyzelius. Dėl to laivo plaukimo greitis liko tas pats, tačiau plaukimo nuotolis padidintais greičiais išaugo kone dvigubai, o taip pat apie 2-3 kartus išaugo plaukimo trukmė. Nepaisant to, laivai ilgainiui buvo pripažinti prastai tinkamais naudojimui, atsilikusiais. | == Lietuvos fregatos Žemaitis ir Aukštaitis == | ||
[[1992]] metais Lietuva už nedidelę kainą įsigijo iš [[Rusija|Rusijos]] dvi Griša klasės [[korvetės|korvetes]], kurias pervadino [[fregatos|fregatomis]] ir suteikė pavadinimus [[Aukštaitis]] ir [[Žemaitis]]. Kodėl šie laivai buvo pavadinti fregatomis, iki šiol nelabai aišku. Viena iš versijų - kad kažkas iš vadovybės nusprendė, kad čia bus savarankiški, universalios paskirties laivai, todėl jiems vadintis korvetėmis esąs per žemas lygis. | |||
Abu laivai buvo eksploatuojami apie 16-17 metų, kol vietoje jų buvo įsigyti daug modernesni daniški [[Flyvefisken]] klasės laivai. | |||
Lietuvoje naudoti Griša klasės laivai buvo papildomai modernizuoti, įvedant naujesnės klasės ryšio sistemas, pakeičiant variklius į keleriopai ekonomiškesnius, kiek galingesnius ir kartu kelis kartus lengvesnius ir mažesnius švedų gamybos dyzelius. Dėl to laivo plaukimo greitis liko tas pats, tačiau plaukimo nuotolis padidintais greičiais išaugo kone dvigubai, o taip pat apie 2-3 kartus išaugo galima plaukimo trukmė. Nepaisant to, laivai ilgainiui buvo pripažinti prastai tinkamais naudojimui, atsilikusiais. | |||
[[1981]] metų statybos [[Žemaitis]] buvo nurašytas [[2008]] metų [[spalio 22]], o [[1979]] metų statybos [[Aukštaitis]] buvo nurašytas [[2009]] metų [[lapkričio 18]]. | [[1981]] metų statybos [[Žemaitis]] buvo nurašytas [[2008]] metų [[spalio 22]], o [[1979]] metų statybos [[Aukštaitis]] buvo nurašytas [[2009]] metų [[lapkričio 18]]. | ||