Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Rusofobija: Skirtumas tarp puslapio versijų
5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
Visgi, galime pastebėti, kad kaip senesnės kartos [[lietuviai]] apsiputoja neretai, bet kurį [[komunistas|komunistą]] išvadindami "ruskiu", taip ir dažnas šiuolaikinis rusas, išgirdęs bet kokį pasisakymą apie komunistus, išsyk ima putotis apie rusofobiją. | Visgi, galime pastebėti, kad kaip senesnės kartos [[lietuviai]] apsiputoja neretai, bet kurį [[komunistas|komunistą]] išvadindami "ruskiu", taip ir dažnas šiuolaikinis rusas, išgirdęs bet kokį pasisakymą apie komunistus, išsyk ima putotis apie rusofobiją. | ||
Dažnai praktikuojama rusofobija išvirsta į sunkią ligą. Tokie ligoniai paprastai garsiai ir daug kalba, ir dažniausiai tik apie politiką - tiek troleibuse, tiek giminės ar draugų susiėjimuose, tiek darbe, tiek su žmona, tiek su vaikais - ir yra absoliučiai įsitikinę, kad viskam, o ypač nepalankiems reiškiniams, yra paprastas ir absoliučiai teisingas paaiškinimas - dėl to kalti rusai, dažnai su visu [[Putinas|Putinu]] priešakyje. Jei kas nors drįsta su tokia asoba pasiginčyti tai iškart prisilipina asmeninio [[Putinas|Putino]] draugo etiketę. Tokiam ligoniui asmeninė šventė būna pvz. kai išgirsta, kad Rusijoje sudužo koks lėktuvas, ar kas nors sprogo. Tokia patologinė rusofobija dažnai susijusi su [[megztosios beretės|Lanzbergio asmenybės kultu]], kuris, kad ir kaip bebūtų gaila, nebebėra toks populiarus. Dėl to, greičiausiai, irgi rusai kalti. | |||
[[Category:Reiškiniai]] | [[Category:Reiškiniai]] |
23:34, 10 sausio 2010 versija
Rusofobija - menama rusų tautos neapykanta, kurią įsivaizduoja daugelis Rusijoje gyvenančių asmenų. Jų teigimu pasireiškia patologiška neapykanta viskam, kas rusiška. Realiai - tai ryškus stabilaus kognityvinio disonanso atvejis: nepaisant to, kad Rusija yra istorinė agresorė, nuo kurios nukentėjo pusė Europos valstybių, vykdžiusi tautinę asimiliaciją, o vėliau ir komunistinį genocidą, visgi dauguma Rusijos piliečių savo šalį vaizduojasi, kaip gėrio imperiją. Stabilus kognityvinis disonansas pasireiškia dar ir tuo, kad įvairiose apklausose Rusija ir didesnė dalis jos piliečių įvardina kaip savo priešus bei agresorius tokias smulkias šalis, kaip, pvz., Gruzija, Lietuva ar Estija.
Dar vienas menamos bei tikros rusofobijos bruožas - rusų sutapatinimas su komunistais. Nors išties komunizmas istoriškai suklestėjo Rusijoj, galime pastebėti, kad ideologiškai sukurtas jis buvo Vokietijoje (kaip, beje, ir nacizmas - ne tokia jau ir tolima komunizmui socialistinė ideologija). Vėlgi pastebėtina ir tai, kad komunizmą Rusijoje didele dalimi diegė kitų, prispaustų ir diskriminuojamų tautybių asmenys - žydai, lietuviai, latviai, lenkai, gruzinai ir t.t., tad šios ideologijos sutapatinimas su tautybe nėra korektiškas.
Visgi, galime pastebėti, kad kaip senesnės kartos lietuviai apsiputoja neretai, bet kurį komunistą išvadindami "ruskiu", taip ir dažnas šiuolaikinis rusas, išgirdęs bet kokį pasisakymą apie komunistus, išsyk ima putotis apie rusofobiją.
Dažnai praktikuojama rusofobija išvirsta į sunkią ligą. Tokie ligoniai paprastai garsiai ir daug kalba, ir dažniausiai tik apie politiką - tiek troleibuse, tiek giminės ar draugų susiėjimuose, tiek darbe, tiek su žmona, tiek su vaikais - ir yra absoliučiai įsitikinę, kad viskam, o ypač nepalankiems reiškiniams, yra paprastas ir absoliučiai teisingas paaiškinimas - dėl to kalti rusai, dažnai su visu Putinu priešakyje. Jei kas nors drįsta su tokia asoba pasiginčyti tai iškart prisilipina asmeninio Putino draugo etiketę. Tokiam ligoniui asmeninė šventė būna pvz. kai išgirsta, kad Rusijoje sudužo koks lėktuvas, ar kas nors sprogo. Tokia patologinė rusofobija dažnai susijusi su Lanzbergio asmenybės kultu, kuris, kad ir kaip bebūtų gaila, nebebėra toks populiarus. Dėl to, greičiausiai, irgi rusai kalti.