Vivitar

Vivitar - kadaise plačiai žinoma JAV firma, prekiaujanti objektyvais bei kita visokia fototechnika. Bene labiausiai firma pagarsėjo tuo, kad labai gerai darė pardavimus, dėl ko sugebėdavo išstumti visokius konkurentus. O kad pardavimai vyktų geriau, tai firma pasidarė sau visą objektyvų kūrybos procesą, pasisamdydama geriausius JAV optikos inžinierius.

Tiesa, geri žodžiai čia eina ne apie dabartinę Vivitar, o apie senąją, kuri egzistavo iki 2006 ir po jų vykusių bankrotų bei perpardavimų.

Žodžiu, maždaug nuo 1970 iki 1990 metų Vivitar turėjo labai gerą biznį: patys suprojektuodavo objektyvus, tada užsakydavo juos pas kurią nors iš kitų firmų pagaminti. Gamintojais dažniausiai tapdavo įvairios japonų kompanijos. Įdomu tas, kad skirtingai nuo daugumos kitų rebrendinančių pardavėjų, Vivitar rėmėsi būtent savo kūryba, tad tą patį objektyvą skirtingais periodais gamindavo neretai dv, trys ar netgi daugiau firmų - ir paprastai tai būdavo labai geri gamintojai, kaip kad Tokina, Cosina, Kiron, o vėlyvais laikais Samyang. Atvejų, kai Vivitar imtų jau gatavą kitos firmos objektyvą ir tiesiog rebrendintų, būdavo mažai.

Beje, Vivitar sėkmė buvo ne šiaip sau iš lempos - firma labai ankstyvais laikais susiprato, kad visas optikos skaičiavimas rankomis yra baisiai sunkus ir varginantis, tačiau gali būti nepaprastai palengvintas, naudojant kompiuterius. Kompiuteriuose galima buvo išsaugoti ištisas duomenų bazes su įvairių stiklų ir kristalų optinėmis charakteristikomis - laužimo koeficientu bei dispersija. Paskui, skaičiuojant objektyvų charakteristikas, beveik automatiškai būdavo gaunami rezultatai - kokį stiklą ar stiklų seką kuo pakeitus, kaip pasikeis projektuojamo objektyvo savybės. Tokių priemonių anuo metu neturėjo jokia kita firma, tad Vivitar su savo kompiuteriniu projektavimu sugebėjo aplenkti visą pasaulį. Žodžiu, kur kiti užsiknisdavo su visokiais bandymais ir pereidavo į egzotinių ir baisiai brangių medžiagų naudojimą, ten Vivitar inžinieriai per kelias savaites sukurdavo objektyvus, kurie būdavo nepralenkiami ir kartu pigūs.

Būtent tas gebėjimas sukurti geresnius objektyvus, išvengiant itin brangių stiklų ir kristalų naudojimo, leido tuos objektyvus pardavinėti pigiau už konkurentus, nors jie būdavo geresni, nei konkurentų gaminiai.

Biznis kiek pradėjo prastėti vėlesniais laikais, kai kiti gamintojai irgi išmoko naudoti kompiuteriais, tuo pat metu fotoaparatų rinkoje išaugo didesni gamintojai, ėmė rastis skaitmeniniai fotoaparatai (masyvūs technologiniai pokyčiai) ir dėl labai paaštrėjusios konkurencijos daugelis senų firmų ėmė užsilenkinėti. Tada buvo prasidėję kainų karai, o visokių objektyvų rinka ėmė trauktis.

Po to, kai du Vivitar kompanijos įkūrėjai numirė, jų giminės biznį pardavė, o tas biznis, netekęs mastermaindų, labai staigiai pasuko į dugną. Jau 2006 metais firma buvo parduota kažkokiems finansiniams investuotojams, kurie išardė firmą gabalais ir turtą, įrangą bei normalią veiklą išparceliavo, tuo tarpu nemažą vertę turėjusį brendą perpardavė dar kažkokiam investuotojui, kuris prekes užsakinėja Kinijoje ar dar kur nors ir daro išvis neaišku ką, įskaitant pigias kiniškas muilines, bet su "Vivitar" lipduku.

Dabartiniais laikais Vivitar objektyvai yra visai geras pirkinys bet kam, kas rimčiau domisi fotografija. Ir savaime aišku, čia daugelis itin vertina tuos objektyvus, kurie būdavo su M42 ar Pentax K jungtimis, o tokių Vivitar buvo labai nemažai prigaminusi.