Cosina

Cosina - vienas iš senų ir pačią geriausią reputaciją turinčių fotoaparatų ir objektyvų gamintojų, kas visai nenuostabu, nes tai buvo viena iš kelių firmų, kurios išvis pradėjo Japonijoje visokios optikos gamybą, tiesa, dar ankstesniais laikais, kai vadinosi dabar niekam nežinomu Nikoh ar tai Niko vardu. Gi einant laikui firma pagarsėjo savo išskirtine kokybe bei tuo, kad gamina pagal užsakymus patiems prabangiausiems ir geriausiems fotoaparatūros prekių ženklams.

Žodžiu, ilgainiui Cosina pagarsėjo kaip OEM gamintojas, tik vat ta OEM produkcija paskui būdavo ir iki šiol būna parduodama kaip Carl Zeiss, Leica ar Rollei, t.y., labai jau brangi. Nors pigesniems gamintojams, kaip kad Minolta, Canon, Nikon, Olympus, Yashica ir Vivitar irgi gamindavo ir gal ir dabar tebegamina. Kokybė gi kuo puikiausia.

Grynai savo vardo Cosina irgi leisdavo įvairios aparatūros, bet gal ne tiek jau daug. Vūdavo pagarsėję Cosina objektyvai kino ir TV filmavimams, kur ši firma konkuravo su Tokina, o taip pat ir kažkiek nuosavų fotoaparatų modelių. Kaip pvz., Cosina CX-2, kurie firmai Vakaruose atnešė nuostabią reputaciją, kaip nepaprastai gerų muilinių gamintojai, tačiau sukėlė ir kitų istorijų.

O dar nuo 1999 metų Cosina nusipirko legendarinę firmą - Voigtländer, kuriai ir šiaip jau dešimtis metų gamino fotoaparatus. Tai dabar Cosina pati tą firmą valdo ir jos brendais fotoaparatus gamina. Tai ten labai nepigus malonumas.

Cosina ir rusiški fotoaparatai

Reikalas tas, kad SSRS labai daug metų vis bandydavo eksportuoti į Vakarus kokius nors fotoaparatus, ir kažkiek metų tai visai sekėsi - jie kopijuodavo vokiškus fotikus, daugiausiai kokius nors Leica, o paskui ir dar kokius nors kitus, kuriuos parduodavo už absurdiškai sumažintą kainą. Kartais ta kaina būdavo net 10 kartų mažesnė, nei panašių vokiškų ar japoniškų fotoaparatų. Bet štai atėjo 197x ir pradėjo rastis visokia elektronika, kuri leisdavo automatiškai nustatyti ekspoziciją, o paskui net ir automatiškai susifokusuoti. Ir štai čia visi sovietiniai fotikai ėmė darytis beviltiškai atsilikusiais, nes šansų pasivyti japoniškus ar vokiškus tiesiog nebeliko.

Ir čia kuriuo tai metu sovietai nutarė baisiai painvestuoti ir nusikopijuoti kokį nors moderniausią ir geriausią, tačiau kartu kuo paprasčiausią ir lengviau nukopijuojamą muilinę iš tų, kas buvo Vakaruose. Čia paaiškėjo, kad tokia superpigi ir kartu supermoderni plastmasinė muilinė ir yra tokia Cosina CX-1, išleista 1981 metais, o taip pat ir kitas, dar matyt šiek tiek supaprastintas variantas CX-2.

Žodžiu, sovietai pradėjo kopijuoti, sekėsi jiems ne per daug gerai, bet galų gale visgi kažkas pavyko - su tragiškais plastmasiniais objektyvo stiklais, su automatiniu apšvietimo davikliu ir labai grubiai. Tas fotoaparatas buvo pavadintas Lomo Automat arba Lomo LC-A ir bandytas pardavinėti už kažkokius baisius pinigus, daug brangiau, negu kad pigi ir SSRS viduje visai populiari Smena. SSRS viduje prekyba nepaėjo, nes fotoaparatas buvo nesuvokiamas šūdas. Vakarų šalyse, nepaisant reklamų, irgi nėjo, nes visi irgi matė, kad nesuvokiamas šūdas.

Pakolei vieną dieną fotoaparatą pabandė naudoti kažkokie frykai ir atrado, kad tai yra ne šiaip sau šūdas, o toksai nesuvokiamas šūdas, kad šūdinesnio fotoaparato tiesiog nėra buvę pasaulyje. Ir dėl to šūdinumo nuotraukos gaunasi tiek baisiai iškraipytos, kad jau vien dėl tų iškraipymų pasidaro menas.

Štai taip Cosina, būdama viena iš kokybiškiausios fototechnikos gamintojų, paradoksaliai įsirašė ir į šūdiniausio visų laikų planetos fotiko Lomo pradininkes.