Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Pol Potas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pol Potas arba angliškai Pol Pot - toksai Raudonųjų khmerų vadeiva, vienas iš garsiausių ir šlykščiausių visų laikų diktatorių ir masinių žudynių organizatorių visoje žmonijos istorijoje ever. Pagarsėjo tuo, kad Kambodžoje, dabar žinomoje kaip Kampučija, vos per kokius 5 metus išnaikino tenai apie 2-3 milijonus žmonių (skirtingais vertinimais, maždaug nuo ketvirtadalio iki pusės gyventojų), o dar keletą milijonų suluošino.

Gimęs kaip Saloth Sâr, vėliau pakeitė savo vardą į Pol Pot, kas kampučietiškai reiškia "Tikras Kambodžietis". Tai vat šitas tikras kambodžietis po II Pasaulinio karo sugebėjo išvykti į Prancūziją mokytis, kur susidėjo su visokiomis vietinių komunistų grupelėmis, iš kurių ėmė mokytis pirmiausiai Stalino ir Mao Dzeduno idėjų, o paskui - dar ir visokių Naujosios Kairės nesąmonių. Šitų prisimokinęs, grįžo atgal į Kambodžą, paskui užsigrobė valdžią, o tada su savo Raudonaisiais khmerais (t.y., vietine komunistų partija) pradėjo masinę valstybės pertvarką.

Naujoji valstybė buvo pervadinta į Demokratinę Kampučiją, nes tipo demokratiška ir tipo laisva, skirtingai nuo Kambodžos, kuri esą buvo nedemokratiška ir nelaisva. Na, pervadinimas čia buvo kaip įprasta komunistams - viskas išvirkščiai, nei išties.

Pertvarka didele dalimi atkartojo Komunistinės Kinijos vykdytą Kultūrinę revoliuciją (per ją Kinijoje irgi buvo išžudyti milijonai žmonių), tiktai Kambodžoje viskas buvo daug radikaliau - Pol Potas aiškino, kad ne šiaip sau visokie inteligentai, mokytojai, užsieniečiai ir kiti netikšos trukdo valstybei pasiekti komunizmą, bet dar ir bendrai visi miestiečiai, nes šalis negali augti tol, kol neišsivystė žemės ūkis. O žemės ūkis esą nesivysto dėl to, kad Kambodžoje pusę metų liūtys ir viskas užtvindyta, o kitą pusę metų - sausros. Todėl reikia iškasti daugybę tvenkinių ir griovių, kurie per liūtis viską nusausintų, o paskui per sausras tiektų vandenį.

Tuo tikslu į kaimus dirbti buvo išvaryti visi miestų gyventojai - pvz., Kambodžos sostinė Pnom Penis turėjo apie pusę milijono gyventojų, kai Pol Potas atėjo į valdžią, bet prieš jį nuverčiant, 1978 metais, gyventojų ten tebuvo likę apie 30 tūkstančių - ir tai pagrindinai buvo Raudonųjų khmerų kariniai daliniai. Visi gyventojai tuo tarpu buvo išvaryti į džiungles kasti griovių.

Kadangi griovius ir tvenkinius kasti turėjo ir miestiečiai, ir kaimiečiai, o įrankių trūko, tai kasti turėdavo tiesiog rankomis. O kadangi rankomis kasdavo lėtai, tai už prastą darbą žmonės būdavo žudomi. Kadangi trūko šovinių, tai nešaudydavo, o tiesiog papjaudavo. Kadangi lavonus reikdavo kažkur užkasti, tai užkasinėdavo tose pat rankomis iškastose duobėse ir grioviuose, todėl tų griovių ir duobių dar mažiau gaudavosi.

O kad žmonės nepabėgtų, jiems nukapodavo kojų nykščius, nes tada nesigauna normaliai vaikščioti, tik krypuoti. O kad negalėtų kovoti su kokiais ginklais, kad ir lankais ar lazdomis prieš komunistus, tai nukapodavo rankų nykščius. Tokius suluošinimus patyrė keliasdešimt procentų gyventojų.

Paskui, kai Pol Poto įsakymu Kambodža pradėjo karą prieš Vietnamą, nes Pol Potas buvo sugalvojęs, kad Vietnamą, turintį apie 50 milijonų gyventojų, Kambodža gali nesunkiai įveikti, nors ir turėdama apie 6 milijonus gyventojų. Tai Pol Potas paskelbė, kad Kambodžos gyventojai turi pulti Vietnamą ir tiesiog kiekvienas nužudyti po 10 vietnamiečių (įskaitant moteris, vaikus, senelius ir kūdikius), ir tada Kambodža laimės. Po įsiveržimo į Vietnamą ir ten surengtų skerdynių Vietnamo kariuomenė 1978 metais įsiveržė į Kambodžą ir staiga paaiškėjo, kad net nedideli Vietnamo kariuomenės būriai be jokių problemų sunaikina Raudonuosius khmerus, kurie prastai ginkluoti ir visiškai nemokantys kariauti, o mokantys tik žudyti beginklius kalinius.

Žodžiu, Pol Potas po to įsiveržimo buvo priverstas bėgti į kalnus, kur daugelį metų ir slapstėsi, užpuldinėdamas vietinius gyventojus ir juos plėšdamas. Slapstymasis vyko daugybę metų - net iki 1998, kai galų gale jį nudėjo patys jo Raudonieji khmerai.