Nuo ko kilo žodis "bybis"?

Nuo ko kilo žodis bybis? - štai toksai prasmingas ir labai svarbus klausimas. Yra gi mūsų kalboje tokis trumpas ir mielas ausiai žodelis "bybis", arba "bybys", katras yra kaipo keiksmažodis ir todėlgi viešai jį naudojant galima susilaukti kreivų žvilgsnių.

Vienok, čia reikia idantinai pabrėžti, kad žodis bybis yra grynai lietuviškas, o ne kažkoks tai skolinys nuo ruskių kalbos. Teisybės dėlei, čia dar vertėtų paminėti, jog šis žodis esti ir kitose kalbose - antai vokiečių kalboje yra tokis žodis bibi, katras gi reiškia tą patį.

Bitutės darbininkės nesipisa, nes jos yra pusiau patelės, o pusiau belytės. Ką jos čia daro - išvis nesuprasi, nors atrodo kad pisasi - gelia viena kitai savo "gėluonimi".

Ogi esą kilęs jisai iš kito, gan panašaus žodelio "bitė", kaip ir kitas labai gražus ir teigiamas žodis bičiulis. Iš kur mes tai žinome? Iki mūsų atėjo toksai gandas, kad šiąją žodžio kilmę nustatė ne kas kitas, kaip mūsų šaunieji kalbišiai slaptuose susirinkimuose. Jeigu galvojote, kad kalbišiai neturi slaptų susirinkimų, tai štai jums ir prašom.

Etimologinės sąsajos

Bitė yra toksai vabzdys, katras yra judrus beigi visas gyvas, o svarbiausia, bitė jums gali ingelt, tai čia lygiai taip pat kaip ir bybys, su katruo jums taip pat kas nors gali ingelt.

Kažkokio redditoriaus rastas molinis falas ant namo, esantis Pompėjoje, visame gražume.

Taipogi, kaip ir bitės darbštumas, bybis ne tik lietuvių liaudies kūryboje, bet gi jau ir senovės Romos laikais buvo siejamas su derlingumu, darbštumu, jėga beigi potencija. Net ant namų kampų Romos imperijoje būdavo prikabinama molinių falinių simbolių, katrie turėjo šiųjų namų šeimininkams atnešti derlių, turtą ir visokeriopą sėkmę.

Taip kad čia, kad jau užsiminėme apie turtus, būtų labai tinkama pacituoti Blevyzgos.lt išsakytą mintį, kad bybis yra kaip ir bitė - lietuvio didžiausias turtas, taip kad šįjį reikia puoselėti beigi lepinti.

Truputis realios bybių etimologijos

Realiai gi visi tie aukščiau matomi išvedžiojimai tėra tipinė vulgarioji liaudies etimologija, paremta panašumo dėsniais, o ne tyrimais. Realybė gi kita - kad visose žmonijai žinomose kalbose būtent lytinių organų pavadinimai ir lytinių santykių procesas neša pirminę semantiką, tad jei iš ko nors koks nors žodis ir kyla - tai būtent iš lytinių organų. Tuo tarpu lytinių organų pavadinimai būna pirminiai, patys iš savęs, o ne iš kažko kilę.

Kartu labai neretai tą pačią šaknį turintys žodžiai reiškia ir kitus, savo esme kažkuo panašius daiktus, pvz., faliniai simboliai siejasi su kokiais nors pagaliais, kuolais ar panašiai, tuo tarpu vaginaliniai simboliai su kokiomis nors skylėmis, puodais, grūstuvėmis ir taip toliau.

Bet liaudiškiems išvedžiojimams paprastai tokie sociolingvistiniai faktai nelabai rūpi, nes banaliai tiesiog nežinomi.

Dar apie bičių lytinius organus

O dar čia įdomumo dėlei pridėsime vieną įdomų faktą: visų plėviasparnių, įskaitant ir bites bei vapsvas geluonys yra kilę iš kiaušindėčio - tokio pailgo vamzdelio pavidalo organo, skirto kiaušiniams dėti. O tasai organas lytiniu požiūriu yra ne pimpalo, o putės analogas, nes jį turi patelės. Taigi, štai toksai paradoksas: vabzdžių pasaulyje visokie pailgi faliniai simboliai reiškia putę, o štai pimpalas - kažką panašaus į skylutę su tam tikrais kabliukais. Štai taip keistai atvirkščiai pas tuos vabzdžius visokie dalykai dedasi.

Dar žr.

• Bitė bitė dūmas karvė - tai toks anglų kalbos pokštas, katras dar labiau pagilina žodžio "bitė" ir žodžio "bybys" tarpusavio sąryšį.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.