Muzikos piratai
Muzikos piratai - tai tokie piratavimo pradininkai, nuo kurių prasidėjo pirmos realiai nepriklausomos ir laisvos radijo stotys, o paskui - išpopuliarėjo ir daugybė įvairiausių nepriklausomų atlikėjų. Kadangi pirmosios piratavimą darė visoksai piratų radijas, tai nuo to ir prilipo pavadinimas.
Piratinėmis šios stotys pradėtos vadinti dėl to, kad transliuodavo muzikines radijo programas iš visokių laivų, o valdžia aiškindavo, kad tos transliacijos esančios neteisėtos ir tie laivai bei transliuotojai - tai esą kaip kokie tai piratai.
Realybė gi buvo labai paprasta: daugybėje šalių visos radijo transliacijos būdavo leidžiamos tik labai nedideliam kiekiui išrinktųjų didelių korporacijų, kurios susipirkdavo sau visokius dažnius AM diapazone. Tuo tarpu FM diapazone teisės transliuoti išvis nelabai kam būdavo suteikiamos, o trumposiomis bangomis irgi nelabai kas transliuodavo. Dėl valdiškų reguliavimų neretai būdavo taip, kad kur nors tebūdavo girdima kokia nors viena, dvi ar trys stotys vidurinių bangų diapazone, dar kokia viena stotis ilgųjų bangų diapazone ir tų pačių stočių retransliavimas FM diapazone. Ir dažniausiai tos stotys būdavo valdiškos ir transliuodavo tokį muzoną, kuris patiktų nebent kokiam nors prastą skonį turinčiam šešiasdešimtmečiui, o visai jau blogais atvejais tai būdavo išvis kažkokia klasikinė muzika. Normalios naujos muzikos pasiklausyti tiesiog nebūdavo kur.
Štai tada ir atsirado idėja, kad galima išsinuomoti ar nusipirkti laivus, nuplaukti į nepriklausomus vandenis ir iš jų transliuoti radijo laidas. Idėja nepaprastai pasiteisino, greitai išplito įvairose pasaulio šalyse ir štai taip muzikos piratai tapo visuomenės gerbiamais veikėjais.
Kai kurios tokios piratinės radijo stotys netgi būdavo ir kažkur pusiau legalios - pvz., kaip Liuksemburgo radijas, kuris legaliai veikė Liuksemburge, nors buvo skirtas nelabai legalioms transliacijoms į Jungtinę Karalystę.
O štai vat SSRS tai muzikos piratai buvo išvis žiauriai persekiojami valdžios, nes organizuotas muzikos perrašymas buvo laikomas samizdatu ir spekuliacija, už ką kartais būdavo sodinami į kalėjimus daugeliui metų. Gi nepaisant to, žmonės muziką mėgo, tad rašydavosi pradžioje, kurdami visokias nelegalias plokšteles, paskui persirašinėdami juostiniais magnetofonais, o dar paskui - ir kasetiniais magnetofonais. Bene garsiausias anų laikų muzikos piratas Lietuvoje buvo anoksai Zarraza - garsus dar ir vėliau parašyta puikia atsiminimų knyga.
O dar paskui atsirado visokia MP3 muzika, Napster, paskui ir iki p2p tinklai, galų gale ir torentai.