Ispaniškas gripas

Ispaniškas gripas - tai viena iš daugiausiai gyvybių nusinešusi epidemija, o tuo pačiu ir pandemija per žmonijos istoriją, vykusi nuo 1918 iki 2020 metų. Kraštutinai didelis mirtingumas siejamas su tuo, kad ispaniškas gripas atnešė naują, anuo metu neįprastą iš dviejų pagrindinių gripo viruso šakų - žmonės neturėjo jai atsparumo ir todėl mirštamumas buvo nenormaliai didelis. Po persirgimo virusu, žmonės įgaudavo juntamą atsparumą šiai grupei gripo virusų ir tada jau nebemirdavo.

Iš esmės visi dabartiniai didesnes epidemijas sukeliantys gripo virusai yra ne kas kita, o būtent Ispaniško gripo palikuonys - tiesiog nauji štamai. Būtent dėl persirgimo vaikystėje išsivysto ilgesnis atsparumas (imunitetas), dėl ko dabar Ispaniškas gripas virto nelabai pavojingu - t.y., tai tiesiog įprastinis gripas. Bet jei to atsparumo pas žmones nebūtų, tai mirčių ir vėl būtų panašiai.

Liaudyje ši liga dar būdavo vadinama kaip Didysis gripas, o taip pat Purpurinė arba Ružava mirtis, nes žmonės mirdavo dėl plaučių pažeidimo ir to sukelto dusulio, kosėdami ir taip įgaudami gan ryškiai ružavą, kartais vos ne purpurinę ar violetinę veido spalvą.

Pagal skirtingus vertinimus, nuo Ispaniškojo gripo numirė maždaug nuo 15 iki 50, o pagal kai kuriuos vertinimus - ir iki 100 milijonų žmonių visame pasaulyje, o mirštamumo lygis siekė maždaug nuo 3 iki 10% nuo visų užsikrėtusiųjų. Persirgusių skaičius vertinamas sunkiau, bet apatinės ribos siekia apie 500 milijonų žmonių, viršutinės ribos - apie milijardą-pusantro. Likę žmonės matomai irgi persirgo šiuo gripu, tik jau gerokai užvėlintai, ne pačios epidemijos metu.

Ispaniškojo gripo sukeliamas mirštamumas vertinamas maždaug nuo 1,5% iki kartais net ir 10%, tačiau tai labai smarkiai varijuoja nuo to, iš kur ir kokie imami statistiniai duomenys. Paprastai visgi apsistojama ties mirštamumo lygiu, kuris siekia apie 2-3%, t.y., gana panašus į COVID-19.

Atrodytų, paradoksalu, bet vyresnio amžiaus žmonės mirdavo rečiau, o dažniausiai mirštančiais būdavo gana jauni, apie 20-40 metų amžiaus žmonės. Priežastis - taip vadinamos citokinų audros, t.y., per stiprios imuninės reakcijos į virusą, kurios ir nužudydavo sergančius žmones. Senesnių žmonių imunitetas būdavo silpnesnis ir jie likdavo gyvi, o jaunesnių imuninė sistema sudorodavo virusą anksčiau, nei kildavo blogos reakcijos. Panašios per stiprios imuninės reakcijos, beje, pastebėtos ir su COVID-19, dėl ko imunosupresantų naudojimas ilgainiui COVID-19 mirštamumą leido sumažinti netoli dviejų kartų.

Šiais laikais Ispaniškas gripas dažnai prisimenamas ir iš naujo nagrinėjamas, kadangi savo plitimu ir mirštamumu ganėtinai artimas COVID-19 virusui, o taip pat irgi yra kilęs iš Kinijos, turi labai panašius plitimo kelius, pandemija tęsėsi panašų laiką ir t.t..

Beje, pavadinimas "Ispaniškas gripas" yra susijęs visiškai ne su kilmės šalimi, o tik su cenzūra. Tiesiog šis gripas pradėjo plisti dar I Pasaulinio karo metais, kai visos naujienos apie epidemijas, masines mirtis ir panašiai visose kariaujančiose valstybėse buvo griežtai cenzūruojamos. Taigi, apie epidemiją kariaujančios šalys neskelbė, nors liga siautėjo labai smarkiai. Pirmąja didesne valstybe, kurios žiniasklaida ėmė rašyti apie virusą, buvo Ispanija, kuri ėmė pranešinėti apie naują, iš Prancūzijos atėjusią sunkią ligą. Pačioje Prancūzijoje ši liga tuo metu buvo slepiama, o kai apie ją pradėta rašyti - pradžioje būdavo rašoma tik apie tai, kad epidemija plinta Ispanijoje, lyg Prancūzijoje jos išvis nebūtų. Taip virusui ir prilipo pavadinimas - "Ispaniškas gripas".

Realiai tai šis virusas kilęs iš Kinijos, nes tenai pirmi susirgimai pradėti fiksuoti dar 1916.