Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Atari

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Atari - viena iš seniai subyrėjusių, tačiau legendinėmis tapusių IT kompanijų. Iš esmės, Atari yra ta firma, nuo kurios prasidėjo video konsolės bei viena iš firmų, sukūrusių pačius asmeninius kompiuterius, kaip išvis tokį dalyką. Kompanija Atari buvo sukurta 1972 metais ir savo pirminiu pavidalu egzistavo iki 1984, kai bankrutavo, buvo suskaldyta ir išparduota.

Atari pradžia - tokia 1971 įkurta maža neaiški firmelė "Syzygy Engineering", kurią sukūrė tokie du amerikonų hakeriai Nolan Bushnell ir Ted Dabney. Firmelė praktiškai liko nelabai žinoma, bet jos vietoje 1972 atsirado Atari. Firma buvo amerikoniška, bet pavadinimą pasirinko kažkodėl japonišką, nes taip skambėjo kiečiau. Štai paskui ta firmelė išleido arkadoms skirtą žaidimų automatą su žaidimu Pong. Tasai geimas nunešė visiems stogus ir firma išgarsėjo. Paskui jau biznis ėjosi vis greičiau ir greičiau.

Legendinė Atari konsolė buvo Atari 2600, kuri buvo parduodama tokiais kiekiais, kad gal tai ir yra sėkmingiausia visų laikų žaidimų konsolė ever, parduota jos apie 30 milijonų.

Visgi kaip ir būna su daugeliu startuolių, gera sėkmė nereiškė geros vadybos. Firma buvo valdoma prastai, nesugebėjo nei laiku gaminti prekių, nei užtikrinti kokybės, buvo panaši į chaosą ir kai atsirado daugiau konkurentų, pradėjo jiems prakišinėti. Liūdna, kad legendinė firma, kuri tapo IT išplitimo simboliu, tiesiog apsibankrotino - tas įvyko apie 1983 metus, o 1984 įmonė buvo suskaldyta gabalais.

Vienas iš tų gabalų buvo paverstas į Atari Corporation, kuri gamino kompiuterius ir sugebėjo išsilaikyti iki 1996. Šita firma pradžioje gamino kompiuterius, bet paskui ir vėl pasuko link žaidimų konsolių. Su konsolėmis ir vėl nelabai pasisekė ir vėl firma baigė viską bankrotais.

Vienu metu Atari pabandė plėstis, nusipirkdama nemažą elektronikos parduotuvių tinklą, Federated Group. Bet ir čia biznis nepaėjo, nors bent jau firma turėjo, kur savo kompiuterius pardavinėti. Kompiuterių Atari gamino keletą modelių, iš kurių pagrindiniai buvo 8 bitų Atari XE ir 32 bitų Atari ST. Pastarieji turėjo būti neblogi kompiuteriai, turėjo Motorola 68000 procesorius ir grafinę aplinką - tokios Digital Research firmos GEM sistemą. Bet kažkaip visvien nelabai paėjo, o galų gale laimėjo Wintel platforma.

Galų gale 1989 metais Atari paleido į gamybą tokį labai jau išskirtinį ir ateities kompiuteriu turėjusį tapti ATW-800, su Inmos T800 procesoriumi, kurio idėja buvo masyviai paralelinės multiprocesorinės sistemos. Čia turėjo gautis tiesiog tobulos darbo stotys, kurios galėtų turėti daugybę procesorių ir nukonkuruoti visus galingiausių kompiuterių gamintojus. Bet čia ir vėl kažkaip nepaėjo ir sistemos pardavimai visiškai sufeilino ir sistema išvis liko niekur neišplitusi ir beveik niekam nežinoma.

Vienu metu Atari Corporation buvo visiškai užvaldžiusi muzikos kūrimo rinką. Panašiai, kaip grafiniam dizainui visi naudojo Apple, kinui naudojo SGI, taip muzikai naudojo Atari. Bet po firmos bankroto ta niša visiškai užsilenkė ir liko užmiršta. Gal tik jau visai kokie nors muzikos praeities veikėjai prisimena, kad kokia Cubase buvo Atari kompams sukurta, o tik paskui perkelta į PC.

Taip ar anaip, Atari Corporation nepavyko prasisukti ir 1996 firma galų gale užsilenkė.

Kitas po 1984 suskaldymo likęs gabalas buvo atgaivintas kaip Atari Games Corporation - šita firma užsiimdinėjo vien tiktai visokiais kompiuteriniais geimais, bet galų gale irgi baigė savo gyvavimą, kai ją nusipirko Time Warner Interactive 1993 metais. Dar vėliau visai jau likučiai, o tiksliau daugiau vardas buvo parduota kažkokiems prancūzams, kurie 2001 vėl kažką bandė atgaivinti, investuodami pinigus į naujos žaidimų konsolės kūrybą.

Bet atgaivinti sekėsi sunkiai, nors 2021 firma ir išleido kažkokią Linux konsolę geimams, pavadintą "Atari VCS". Bet pardavimai nelabai tesisekė, tai kažkokių stebuklų nesigavo.