Žaslių katastrofa

Žaslių katastrofa įvyko 1975 metais, balandžio 4 dieną ir yra galimai didžiausia iš visų katastrofų, kokios tik yra įvykusios Lietuvoje. Per katastrofą sudegė MAVAG D1 tipo priemiestinis traukinys su keleiviais. Aukų skaičius iki šiol nėra aiškiai žinomas dėl to, kad sovietmečiu visa informacija buvo ne tik slepiama, bet ir klastojama ir naikinama įvairiuose lygmenyse, taip pat ir archyvuose. Oficialūs skaičiai buvo 20 žuvusių.

Katastrofa įvyko dėl to, kad šalutiniame kelyje prie Žaslių geležinkelio stoties buvo blogai pastatyta geležinkelio cisterna su benzinu. Cisternos galas liko nelabai smarkiai išsikišęs į pagrindinį kelią, kuriuo važiavo keleivinis priemiestinis MOVAG D1 tipo traukinys. Traukiniui pasiekus cisterną, šios kraštas maždaug per pusmetrį kabino traukinį. Cisterna buvo praplėšta, dėl ko iš jos pliūptelėjo milžiniškas kiekis benzino. Kartu cisternos kraštas pats praplėšė traukinio šoną, tiesiai į traukinio vidų privarydamas benzino. Bevažiuojant, kilo kibirkštis, benzinas užsidegė ir sudegė visas traukinys su keleiviams.

Aukų skaičius buvo milžiniškas - įtikėtini vertinimai sako, kad maždaug nuo 1000 iki 1500 žmonių, nes žmonės masiškai važiavo į savo gimtinę prieš Velykas, buvo penktadienis, o traukinys buvo kaip tik pirmas vakarinis, po darbo valandų važiuojantis.

Milžinišką žūčių skaičių netiesiogiai patvirtina keli faktai:

• Pats katastrofos pobūdis - traukinys per visą ilgį privarytas benzino, kuris paskui užsidegė. Tai reiškia, kad šansų likti gyviems iš esmės nebuvo.
• Išlikusios sudegusių traukinių nuotraukos, kurios rodo degimo pobūdį, leidžia spėti, kad žuvo didesnioji dauguma keleivių, nes sveikų ar bent jau nepilnai sudegusių vagonų tiesiog nėra.
• Oficialiai buvo skelbiama vos apie 20 žuvusių ir 39 sužeistus, nors gaisro metu sudegė visas traukinys. Išlikusių gyvų dalyvių - šiais laikais nėra ir, atėjus Glasnost periodui, taip pat nebuvo. T.y., išlikusių gyvų matomai buvo labai mažai.
• Liudininkų pasakojimai apie tai, kad išsigelbėjusių buvo labai mažai, t.y., nebuvo to didžiulio kiekio žmonių, kurie būtų išlipę iš traukinio, jei būtų likę gyvais.
• Visi posovietiniais laikais likę liudininkai, pasakoję apie katastrofą - tai Žaslių gyventojai ir Kaišiadorių medikai, kas rodo, jog liudyti galinčių traukinio keleivių nelabai liko gyvais.
• Traukiniai tokiu metu būdavo visiškai prisigrūdę žmonių - 400 sėdimų vietų, plius 600 stovimų vietų, plius dar papildomai tiek, kiek sugebės įtilpti - t.y., bendras vykstančių skaičius galėjo siekti apie 1500 žmonių.
• Liudininkų pasakojimai apie tai, kaip milžiniškus kiekius iškeptų lavonų tiesiog gabalais į sunkvežimius krovė ir nežinoma kryptimi išvežinėjo sovietinė armija.
• Taip pat faktas, kad tiesiog visi duomenys apie katastrofas SSRS būdavo kraštutinai smarkiai iškraipomi, slepiami ir klastojami, mažinant realius žuvusių ir sužeistųjų skaičius dešimtis ar šimtus kartų.

Taigi, dedukciškai galim labai užtikrintai teigti, kad Žasliuose žuvusiųjų skaičius buvo bent apie 1000 žmonių.

Tai gali būti didžiausia visų laikų katastrofa, kokia yra įvykusi Lietuvoje.