Trys pasauliai

Trys pasauliai arba Pasaulio numeriai - tai tie, kuriais žymimas pirmasis pasaulis, antrasis pasaulis, trečiasis pasaulis ir taip toliau. Šiais numeriais pasaulis yra skirstomas į tas dalis, kurios yra išsivysčiusios ar nelabai.

Kadaise tokį skirstymą sugalvojo kažkas iš Vakarų, kalbėdami apie tai, kokios yra skirtingų šalių politinės sąjungos ir jų karinė, ekonominė ir politinė galia, o taip pat ir mokslinis išsivystymas. Pradžioje buvęs tiesiog politiniu skirstymo būdu, ilgainiui tasai skirstymas ėmė žymėti daugiau ekonominę būklę, nes su ja labai koreliavo.

Po to, kai 1991 nebeliko nei SSRS, nei jos įtakos, šitokio skirstymo prasmė smarkiai pasikeitė ir dabar reiškia dar daugiau ekonominį, kultūrinį, medicininį ir pan. pasiskirstymą. Kitą vertus, dabar jau kai kurie linkę išskirstyti pasaulį net ne į tris, o į keturis pasaulio šalių lygius - labai jau stipriai skiriasi ekonomikos, mokslo ir politikos bei socialinio gerbūvio realijos skirtingose šalyse. Tiesa, vietoje ketvirto pasaulio šalių neretai vartojami tokie terminai, kaip atstumtosios valstybės, blogio valstybės, chaoso valstybės ar panašiai, o mes tokias neretai įvardiname dar paprasčiau - tai šūdų valstybės.

Trijų pasaulių skirstymo atsiradimas

Pirmas tokį pasaulio skirstymą į tris pasaulio numerius 1952 pasiūlė toksai prancūzų sociologas Alfred Sauvy, lygindamas pasaulį su trimis ikirevoliucinės Prancūzijos gyventojų klasėmis. Šios buvo trys: kilmingieji (bajorai), kunigai (šventikai) ir visi kiti. Tie bajorai ir šventikai gaudavo viską, tuo tarpu visai kitai liaudžiai nebuvo lengva - jie dirbdavo, vieni daugiau, kiti mažiau, bet galių neturėjo jokių.

Pagal Alfred Sauvy tasai išskirstymas didele dalimi atsirado dėl Šaltojo karo, nes kilmingieji susirinko visas savo galias Vakarų pasaulyje, o visokie proto krušėjai susirinko savo galias Rytų pasaulyje. O visa kita tapo trečiąja pasaulio klase, neturinčia nei teisių, nei turtų, nei galimybių, o tiktai dūchinama pirmųjų dviejų pasaulių.

Toksai skristymas buvo smarkiai per paprastas, tačiau visgi leido įsivertinti pasaulio valstybių galimybes, tad per kitus 10-15 metų įsitvirtino beveik nepajudinamai. Tačiau pokytis, parodęs, kad toksai skirstymas nėra pakankamas, įvyko apie 1973 metus, kai įvyko pirmoji naftos krizė, o paskui, jau 1979 - dar ir antroji naftos krizė. Tos krizės parodė, kad bent jau naftą eksportuojančios arabų šalys sudaro paskirą jėgą, kuri gali pašokdinti ir Pirmojo bei Antrojo pasaulio šalis.

Klasikiniame skirstyme pasaulis buvo dalinamas į tris dalis:

• Pirmojo pasaulio šalys - tai JAV, NATO blokas, taip pat Japonija, Australija, Naujoji Zelandija ir dar kelios neutralios Europos šalys, kaip kad Švedija ar Šveicarija. Būdinga demokratija, ekonominė laisvė.
• Antrojo pasaulio šalys - tai SSRS, Varšuvos pakto šalys ir kelios kitos daugmaž savarankiškos socialistinės šalys, kaip kad Jugoslavija ar Kuba. Būdingas totalitarizmas, diktatūra ir taip vadinama planinė ekonomika.
• Trečiojo pasaulio šalys - tai visas kitas pasaulis, kuris nėra susietas su JAV ir nėra susietas su SSRS, pradedant Pietų Afrika, Indija, Indonezija ar Egiptu ir baigiant tokiomis skylėmis kaip Haitis, Birma, Kampučija, Zairas, Etiopija, Anglola, Zimbabvė ar Nigerija. Būdingas chaosas, diktatūros, režimų kaita, aukšta korupcija.

Vėlesni pasaulio numerių pokyčiai

Dar prieš SSRS subyrėjimą pasaulis jau buvo išsirūšiavęs gerokai labiau, nei tiktai trys pasaulio šalys, o po SSRS subyrėjimo praėjus porai dešimtmečių, pasimatė, kad tų pasaulio numerių yra gal ir dar daugiau.

Itin stiprų disonansą visiems sukėlė tai, kad Kinija savo ekonominiu, moksliniu ir kariniu pajėgumu ryškiai aplenkė Rusiją, tapdama realiu antruoju pasauliu, bet Rusija savo vietos neužleido. Taigi, gavosi du tokie antrieji pasauliai - senas (Rusija) ir naujas (Kinija).

Čia toksai skirstymas, kuris dabar labiau pasiteisintų:

• Pirmasis pasaulis - labai ekonomiškai išsivysčiusios šalys, sudarančios labai stiprų bloką. Tai JAV, NATO, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Japonija, Pietų Korėja, Izraelis, Šveicarija, Švedija, Taivanas. Pasižymi demokratija ir gana nemenka ekonomine laisve.
• Antrasis pasaulis - Rusija, Kinija, jų įtakoje esančios valstybės, kaip kad Vietnamas, Kuba, Kazachija, Turkmėnija ir pan., pasižyminčios sąlyginiu stabilumu, tačiau ir diktatūra, kartais totalitarizmu, ekonomika labai smarkiai reguliuojama.
• Trečiasis pasaulis - neprisijungusios, neutralios, bet bent minimaliai stabilios šalys, kaip kad Indija, Indonezija, Filipinai, dauguma Pietų Amerikos valstybių, kaip kad Brazilija ar Čilė. Tokios šalys dažnai būna su diktatūromis, nors ekonomika gali būti ir gana laisva. Bet net ir laisvos ekonomikos atveju būna matoma labai ryški korupcija. Būdinga gana silpna sveikatos apsauga, prastas švietimas, juntamas skurdas.
• Ketvirtasis pasaulis - įvairios atstumtos valstybės, kuriose iš esmės nėra normalios ekonomikos, viskas nestabilu, nėra bent kiek rišlių medicinos ar švietimo sistemų ir panašiai, neretai vyksta pervesmai ir pan., pvz., Nigerija, Haitis, Zimbabvė, Čadas, Somalis, Venesuela.

Kai kurios šalys ar netgi jų grupės taip ir lieka pakibusios ar pereinamojoje stadijoje: pvz., Saudo Arabija pagal turtingumą būtų visiška Pirmojo pasaulio šalis, tačiau pagal savo santvarką - neaišku, ar trečiame, ar išvis ketvirtame pasaulyje.

Akivaizdu, kad Lietuva čia būtų jau visgi pirmame pasaulyje, į jį galų gale jau realiai pakliuvusi po kelių dešimtmečių reformų.