Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!

Birma

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ko gero, didžiausia, ryškiausia, dabar tarpais slepiama, bet visvien nenuslepiama Birmos specifika - tai vaikų kariuomenė

Birma, dabar persivadinusi ir besivadinanti kaip Mianmaras - viena iš šūdiniausių pasaulio valstybių, kur kas kelioliką metų kyla eilinis perversmas su masinėmis žmonių žudynėmis. Nepaprastai turtinga iškasenomis, brangakmeniais ir visokiais tauriasiais metalais, Birma daugiausiai pasauliui eksportuoja visokius narkotikus, o konkrečiau - heroiną, kuriuo visur garsėja.

Dėl baisių džiunglių, kalvų, kalnų, visokių urvų, pelkių ir upių Birmos teritorija yra tiesiog nesukontroliuojama, kaip nesukontroliuojamos ir jos sienos. O kadangi tos sienos su Indija, Kinija, Tailandu nekontroliuojamos, o negana to, dar yra ir jūra, tai visokia kontrabanda tenai vyksta tiesiog nevaržomai, o iš jos pragyvena ir milžiniškos baisių nusikaltėlių gaujos, ir valdžia. Dar daugiau, nusikaltėliai ir valdžia persimaišo tarpusavy taip, kad nesuprasi, kur yra kurie, nes protarpiais opijaus biznis ir narkotikų gamyba tampa tiesiog valstybinių generolų verslu.


Birmos vidinė politinė specifika ir vaikų armijos

Kadangi Birmos teritorija išraižyta visokiomis upėmis, kalnais, pelkėmis ir kitokiais sunkiai praeinamais dalykais, tai realiai jos teritorijoje yra daugybė smulkių neformalių kunkigaikštysčių, kur viską valdo kokie nors smulkūs vadukai, generolai, kontrabandos vežiotojai, opijaus augintojai, komunistiniai ar dar kitokie sukilėliai ir taip toliau, tad koks nors paskiras režimas irgi nesusidaro - todėl beveik nuolat vyksta kažkokie vidiniai karai.

Viena iš nuklaikusių Birmos režimų ypatybių - tai visiškai viduramžiškas armijos rinkimas, kai kariuomenės daliniai užpuola kaimus, pagrobia iš ten mažus, dar paauglystės nesulaukusius vaikus ir išveža į stovyklas, kur pastarieji auga be šeimos, nuolat muštruojami ir varomi iš proto. Ilgainiui išauga klaikiai pakvaišę, nepaprastai gerai treniruoti ir visiškai nei savų, nei svetimų gyvybių negailintys žudikai. Paskui tokie padaliniai naudojami tolimesniam gyventojų terorui. Taip, tai vyksta netgi šiais laikais, ir šiuo metu Birmoje, pagal spėjimus, yra apie 50-100 tūkstančių vaikų, pagrobtų į kariuomenę. Paskui, užaugę, tokie vaikai taip ir lieka praktiškai nepataisomai sužalotais.

Beje, kadangi nuo vaikystės pradėję mokytis kariauti, kalausyti komandų, negailėti savęs ir kitų, tai Birmos kareiviai gaunasi kraštutinai gerai apmokyti, tad nors ir prastokai ginkluoti, būna itin pavojingi. Todėl, kad ir turėdama 50 miliojonų gyventojų ir nuolat bandančias sukilti teritorijas, Birma ir laikosi kaip valstybė. Ir taip pat todėl, nepaisydami jokių tarptautinių sutarčių ir reikalavimų, Birmos generolai vis toliau ir toliau užsiima tais vaikų grobimais.


Bendra politinė realybė Mianmare

Birmos valdymas pasižymi kraštutiniu žiaurumu ir žudynėmis. Jei kartais netyčia žiūrėjote Rembo, tai ketvirtoje to filmo dalyje gana neblogai pavaizduotas eilinio Birmos generolų režimo žiaurumas, kur tiesiog visiškai be jokio žmogiškumo rengiamos klaikios civilių žudynės, kankinimai, paskui vėl žudynės ir taip toliau, po kurių tiesigo lieka išžudytas kaimas, kurio gatvėse pūva žmonių lavonai. Tai deja, bet skirtingai nuo kitų to filmo įvykių, kur vaizuojamas Rembo didvyriškumas, tos režimo vykdomos žudynės - visai realistinės. O kadangi jokių Rembo ir panašiai tenai nėra, tai tų žudynių niekas ir nesustabdo.

Vergų darbas yra įprastas - vergovei išvežami ištisi kaimai, dažniausiai - darbui visokiose aukso ar brangakmenių kasyklose, nors mielai vergų darbas naudojamas ir opijaus auginime. Moterys teisių neturi, nes visokie generolai ir narkobaronai jų išvis nelaiko žmonėmis.

Deja, tokia liūdna realybė tenai yra daugmaž nuolatinė. Tarpais ji lyg ir aprimsta, tada visi ima tikėtis, kad štai, jau gal atėjo demokratija, nes Birma persivadino ir dabar vadinasi Mianmaras, tai gal tik muš žmones, bet nebežudys, bet paskui vėl įsižiebia tas pats teroras ir paaiškėja, kad viskas liko po senovei. Taigi, tarpais tenai vis tęsiasi ir kartojasi įvairios masinės žudynės - tai etninės, tai politinės, tai religinės, tai dar kokios nors.