Psichozė

Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Psichozė arba deliriumas (lot. delirium) - kaip apibūdino kažkas iš psichiatrų - karštligė, tik ne kūno, o proto. Visgi šiais laikais psichozė nuo deliriumo skiriasi, nes psichozė dar turi kiek sąmoningumo, gi deliriumo atveju - jau ir fiziologija pradeda reikštis. Vienok deliriumai ir psichozės dažniausiai vaikšto koja kojon, taip kad ne visada išskirti ir galima.

Psichozė nėra liga - tai tik simptomų rinkinys, galintis atsirasti nuo įvairių skirtingų psichikos ligų ar kitų priežasčių. Liaudiškai tariant, psichozė - tai tiesiog "kvankšt". O moksliškai kalbant - tai kompleksas aštrių psichikos sutrikimų, identifikuojamų neadekvačiu mastymu, elgesiu ir aplinkos suvokimu.

Kai kurie visgi išskiria, kad psichozė - tai tik šiaip sunkus paaštrėjimas, kur mąstymo sutrikimai, o vat jau tikras deliriumas - tai jau kada ne šiaip psichozė, o ta kur išties yra kliedėjimas, haliucinacijos ir visiška dezorientacija aplinkoje - žmogus jau ne tai kad nelabai adekvatus, o suvisam nučiuožęs. Tai mes čia irgi taip išskirsim, kad nesipainiotų.

Klasikinis psichozės apibrėžimas - tai kad žmogus yra susijaudinęs, pakylėtas, vis kažką susigalvojantis ir užmirštantis, ką veikė, nuolat persimetantis į vis kitus dalykus ir negalvojantis apie pasekmes - kaip tik maniakalinėje būsenoje. Kaip tik pati depresijos priešingybė. Taip kad iš tos psichotinės ir depresinės kaitos susidaro dar ir tokia gerai žinoma liga - bipolinis sutrikimas, kur visaip aukštyn-žemyn nuotaikos varijuoja.

Tipiniai požymiai

Tipiniai psichozės požymiai yra įvairūs, nors kai kurie iš jų gali ir nepasireikšti. Vienok jei matote kelis požymius vienu metu, tai jau psichozę galite įtarti visai pagrįstai:

• Haliucinacijos (klausos, rečiau - taktilinės irba regos)
• Kliedesiai (įvairiarūšiai nesąmoningi nusišnekėjimai)
• Paranoja (persekiojimo manija)
• Afektas
• Aiškūs mastymo sutrikimai
• Aiškus aplinkos suvokimo sutrikimas
• Savo būsenos neadekvatus suvokimas

Patogenezė

Priežastys gali būti įvairios, kartais ir ganėtinai netikėtos, pvz.:

• Narkomanija ar apsinuodijimas haliucinogeninėmis ar stimuliacinėmis medžiagomis
• Schizofrenija
• Bipolinis sutrikimas
• Smegenų pažeidimai
• Religija

Taip pat - ir kitos ligos bei patologijos.

Gydymas

• Gydymas simptomatinis, sedatyvinis, neuroleptikais, ligoniui taikomos apsaugojimo priemonės (pririšamas prie lovos arba surišamas ožiu, apvelkamas tramdomaisiais marškiniais). Aštrios psichozės atveju pirminis tikslas - psichozės simptomų kupiravimas.

Labai padeda įvairūs neuroleptikai bei trankvilizatoriai. Jokia psichoterapija čie neefektyvi, reikia guldyti ligonį į stacionarą, kad psichiatrinė ligoninė galėtų suteikti tinkamas paslaugas, gerą gydymą ir pagalbą ligoniui.

Elektrokonvulsinė terapija gali būti efektyvi, bet ne visais atvejais.

Dar žr.

• Kliedėjimas - į psichozę panaši būsena, besiskirianti tuo, kad ligonis nekoordinuoja, nevaldo savo veiksmų ir pasakoja kliedesius
• Psichopatija - dažnai su psichoze painiojama patologija
• Silpnaprotystė - mastymo sutrikimas, kartais (ypač - ūminės silpnaprotystės atveju) primenantis psichozę
• Deliriumas - visai jau kraštutinė būsena
• Teisinis neveiksnumas