Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Afektas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Afektas dažnai liaudyje žinomas kaip kažkokia baisi būsena, nors išties ta baisi būsena yra patologinis afektas. Tuo tarpu šiaip afektas - tiesiog kokia nors aiški ir stipri emocija, o jei siauresne prasme - tai tiesiog labai stipri emocinė būsena, dėl kurios pasikeičia paciento elgesys.

Būdinga, kad jei jau afektas, tai pasireiškia ir kokie nors pastebimi požymiai: pacientas išrausta ar išbala, rankos pradeda drebėti, jis ima gestikuliuoti ar atvirkščiai - sustingsta, o taip pat būna ir įvairiarūšių kitų visokių reakcijų. Tuo pačiu pasikeičia ir paciento emocijos, aplinkos suvokimas bei gebėjimas mąstyti. Kitaip tariant - visgi afektas ne šiaip emocijų pokytis, o bent jau toks, kad gana ryškus.


Pagrindinės afekto rūšys

Išskiriamos kelios pagrindinės afekto rūšys pagal savo bendrą eigą ir simptomus:

  • Asteninis afektas - būna prie astenijos. Būdinga, kad afektas trumpalaikis, greitai nusilpstantis, paciento nuotaika prasta, irzli, o viskas baigiasi išsekimu ir nenoru išvis daugiau ką nors daryti.
  • Tęstinis afektas - pacientas neišsikrauna, jį kamuoja auganti įtampa, nerimas ir būsena po truputį prastėja, darosi vis sunkesnė.
  • Neadekvatus afektas - čia kai paciento emocijos ir būsena neatitinka situacijos arba pergyvenimų ir yra nei į tvorą, nei į mietą.
  • Pasimetimo afektas - būdingas dezorientacijai, kai pacientas nesupranta, kas gi čia su juo vyksta, kur jis atsidūrė ir ką veikia. Vienas iš aiškių simptomų, kad pas pacientą yra koks nors sąmonės sutrikimas.
  • Steninis afektas - būna prie manijos ar šiaip kokios nors hipomanijos. Paciento savijauta labai gera, jis jaučiasi viskuo patenkintas, yra psichiškai aktyvus, turi perteklių jėgų.
  • Fiziologinis afektas - būna be jokių psichikos sutrikimų, tačiau visada su aiškia stipria emocija: pykčiu, džiaugsmu ar pan.. Atskiriamas pagal tai, kad nėra sąmonės aptemimo, amnezijos ar psichikos automatizmo.
  • Patologinis afektas - kyla dėl intensyvios ir netikėtos psichinės traumos. Esminis požymis - paciento koncentracija į traumuojančius pergyvenimus, pasibaigianti kokia nors emocine iškrova, neretai keliančia pavojų aplinkiniams. Po iškrovos prasideda atsipalaidavimas, abejingumas ir neretai greitai užeinantis miegas. Būdinga, kad po afekto įvyksta dalinė arba pilna kongradinė amnezija.
  • Kliedesinis afektas - dažnai nevadinamas netgi afektu, nes neretai būna kartu su kitomis afekto rūšimis, ypač su pasimetimu. Pacientui atrodo kad aplinka pakitusi, jį kamuoja nerimas, neaiškios nuojautos, tačiau kliedesiai ar kiti sąmonės sutrikimo požymiai dar nėra matomi.