Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Psichoterapija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Psichoterapija - tai aiškus pseudomokslas, nes taip kadaise įrodė Akademikas Andrejus Snežnevskis. Kitaip tariant, visa ta psichoterapija yra smegenų plovimas ir aferizmas, todėl ir tikėti ja nederėtų.

Psichoterapeutai aiškina, kad psichikos sutrikimai kyla dėl psichologinių priežasčių, o todėl ir gydomi turi būti psichologiniais metodais. Dar aiškina, esą visokie vaistukai dažniausiai tik kenkia, kad antidepresantai ir trankvilizatoriai tepadeda tik 2-3 mėnesius, o paskui verčia ligonius narkomanais, dar pasakoja, kad neuroleptikai išvis tinkami nebent schizofrenijai, ir dar sako, kad ECT yra smegenų žalojimas. Visa tai rodo, kad tie psichoterapeutai yra pseudomoksliniai antipsichiatrai.

Taip kad atatinkamai ir Pipedija čia daugiau šitokių nesąmoningų psichoterapijos išsigalvojimų nenagrinės, nors čia turim pasakyti visgi, kad yra daug visokių apgaulingų psichoterapijos krypčių, kurios yra skirtos mulkinti pacientams, nes šie nežino, kad jiems geriausiai padės neuroleptikai ir ECT.


Mokslinė psichoterapija

Mokslinė psichoterapija yra paremta šiuolaikinės medicinos ir ypač psichiatrijos atradimais, garsiojo tarybinio akademiko Andrejaus Snežnevskio darbais ir fundamentaliu moksliniu pagrindu kurį padėjo garsusis rusų mokslininkas Ivanas Pavlovas bei mokslinininkas, pedagogas ir psichologas Antonas Makarenka.

Mokslinės psichoterapijos esmė - sukurti pacientui stabilų sąlyginį refleksą, pagal kurį pacientas elgtųsi tinkamai ir nesielgtų netinkamai. Tokia psichoterapija skatina pacientą sveikti, išmoko jį tinkamų įgūdžių, paklusnumo ir geranoriškumo. Visi kaščenitai sutartinai rekomenduoja mokslinę psichoterapiją taikyti kaip efektyvų psichikos ligų gydymo metodą.

Pagrindiniai mokslinės psichoterapijos metodai:

  • Tinkamų neuroleptikų parinkimas, sukeliant nepaklusniam ar aikštingam pacientui ūminę diskineziją
  • Tramdomieji marškiniai, kurie efektyvūs švelniais atvejais arba kaip papildoma auklėjamoji priemonė
  • Elektrokonvulsinė terapija, kuri leidžia pacientą padaryti paveikesniu įtaigai ir paklusnesniu medicininiam personalui, taip pat pašalina iš atminties netinkamai išmoktus įpročius bei koreguoja mąstymą
  • Sulfozino terapija - padeda auklėti pacientą, skatina nedaryti nusižengimų, įtvirtina tinkamo socialinio elgesio modelius
  • Insulininės komos terapija - tinkama itin sunkiems atvejams, kai nepadeda arba mažai efektyvios kitos terapijos rūšys

Taip pat norime pabrėžti, kad šie metodai nieko bendro neturi su smegenų plovimu ar kokiais nors kankinimais, nes visa tai yra šmeižtas, išsigalvojimai ir negeranorių skleidžiami paistalai.


Pseudomokslinė psichoterapija

Visiems psichiatrams puikiai žinoma, kad be mokslinės psichoterapijos, labai paplitusi yra ir pseudomokslinė, kurioje nesiremiama moksliniais principais, o vietoje to yra aiškinamos įvairios teorijos apie menamas psichologines traumas ir kitus absurdiškus išsigalvojimus. Tenai dar iš kažkur ištraukiamas toks išsigalvotas susirgimas kaip PTSD, kurio nenagrinėjo Akademikas Snežnevskis, todėl tokio susirgimo nėra.

Tokie pseudomokslinės psichoterapijos autoriai, kaip Froidas ir į jį panašūs, patys buvo neabejotini psichikos ligoniai, sergantys akivaizdžia paranojine šizofrenija, dėl kurios visur skleidė sistematizuotus kliedesius, taip įtikindami aplinkinius. Dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių daugeliui žmonių tokie šarlatanai sukėlė indukuotuosius kliedesius ir netgi indukuotąsias psichozes. Tiktai šitaip paaiškinamas visokių psichologų populiarumas ir paplitę šarlataniškos psichoterapijos metodai.

Neabejotinos yra tiktai neigiamos nevykusios psichoterapijos pasekmės:

  • Dėl to, kad atkuriami traumuojantys paciento prisiminimai, sustiprėja simptomatika, per kurią pasireiškia psichikos liga
  • Dėl to, kad pacientas ima keisti savo požiūrį ir elgesį, atsiranda nauji simptomai ir kyla nauji sindromai:
    • Atsiranda depresijos arba manijos požymiai
    • Prasideda įvairūs psichosomatiniai sutrikimai
    • Ima reikštis afektinis nestabilumas
    • Kartais toksai nestabilumas pereina į visokias suicidines tendencijas
    • Sunkesniais atvejais pacientams gali prasidėti psichozė, pasireikšti ryškūs kliedesiai
    • Pacientai gali pradėti daryti nusikaltimus
    • Pacientai gali pradėti vartoti alkoholį bei narkotikus
  • Paciento patiriamas psichikos sutrikimas gali pasidaryti nepagydomu, nes jo liga tampa jo paties elgesio tikslu, kadangi jį taip įtikina psichoterapeutas. Todėl pacientas ima nuolatos gydytis nuo visokių psichikos sutrikimų, pats stengdamasis kuo labiau pabloginti savo būseną, kad galėtų gauti gydymą.
  • Priklausomybė nuo psichoterapeuto, dėl kurios pacientas psichoterapeutui moka pinigus, jį garbina, tenkina visokius jo įgeidžius ir visada patvirtina tokio psichoterapeuto antimokslinius, šarlataniškus kliedesius.
  • Įvairios negatyvios socialinės pasekmės, pvz., skyrybos, gyvenimo būdo pokyčiai, gyvenamosios vietos pasikeitimai, perėjimai dirbti į kitą darbą ir taip toliau.

Kaip matome, psichoterapija nesukelia jokių teigiamų pasekmių, o tiktai pablogina paciento būklę tiek, kad psichiatrai būna priversti imtis sunkių, ilgalaikių gydymo metodų.

Svarbiausios šarlataniškos psichoterapijos kryptys

Kitų krypčių pakolei kas nevardinam, nes jos išvis nenusipelno jokio dėmesio, kadangi yra šarlatanizmas, kaip ir aukščiau paminėtos.