Naujoji Vilnia

Naujoji Vilnia - kam palei Vilnių buvęs pastatytas miestas, kaip Panevėžys koks, o paskui prijungtas, o kam - tiesiog vargingiausias Vilniaus rajonas, o kažkam - pramoninė zona, bet visiems labiausiai žinoma dėl psichiatrinės ligoninės, kuri dar caro laikais buvo statyta, kaip vienas iš 5 visos Rusijos Imperijai aptarnauti skirtų durnynų. Tai gavosi taip, kad per visą imperiją tik du ar tris tokius durnynus tepastatė, bet užtatai su didžiuliais mastais ir užmojais. Užtat ir dabar Naujosios Vilnios Psichiatrinė Ligoninė - tai vienas didžiausių imperinės Rusijos architektūros pavyzdžių, koks tik buvo pastatytas Lietuvoje, savo mastais gal net pretenduojantis susilyginti su Kauno tvirtovės liekanomis.

Naujosios Vilnios Psichiatrinės Ligoninės istorija

Durnyno įkūrimas

Šioje iš oro darytoje nuotraukoje - ne kokie nors užsienio rūmai, o tik centrinis Naujosios Vilnios durnyno pastatas, kiti nelabai ir matosi, kuris tolumoj šmėžuoja, o kuris ir išvis už kadro liko...

Įkurta dar 1903 metais, jau tada buvo skirta net 2000 ligonių. Milžiniškas durnynas, ar kaip rusai vadino, durchata (rus. дурхата, дурдом), buvo pastatytas 143 hektarų aptvertos teritorijos centre. Tais laikais neretai durnynas buvo vadinamas Rokantiškių durnynu, mat buvo pastatytas Rokantiškių dvaro žemėse, prie Rokantiškių geležinkelio stoties.

Cariniai laikai ir tarpukaris

Caro laikais, kaip ir vėlesniu sovietmečiu buvo bandoma praktikuoti baudžiamąją psichiatriją, tad greitai į durnyną pradėjo plūsti ir visokie komunistai, anarchistai, socialdemokratai ir panašūs veikėjai. Neapdairi valdžia, deja, nepasirūpino med. personalo politine atranka, tad susidėję su revoliucionieriais, daktarai, seselės, sanitarai ėmė maištauti, skleisti visokią antivalsybinę propagandą ir pan.. Tai baigėsi keliais ligoninės vadovybės nušalinimais, tačiau situacija nelabai tepakito. Ne veltui šiame durnyne slapstomi bei įdarbinami buvo ir carinės valdžios ieškomi veikėjai...

Vilnių užgrobus lenkams, durnynas buvo uždarytas, jame įrengtos lenkų kareivinės. Paskui - rusų, paskui vokiečių kareivinės. Per Antrąjį Pasaulinį Karą pastatas buvo išbombarduotas padegamosiomis bombomis ir ilgai stovėjo apleistas. Iki pat 1956 ligoninės griuvėsiai menkai kam betiko: buvo išlikusios tik apatinių aukštų perdangos, visų pastatų viduje sužėlė dideli (10-15 metrų aukščio) medžiai.

Sovietmetis

Viskas pasikeitė 1957, kai Sovietų Sąjungoje buvo pradėtas Chruščiovo atšilimas. Paleidus kalinius iš konslagerių, tremtiniams leidus grįžti į tėvynę, sovietų valdžiai prireikė kitų metodų, kuriais galėtų kovoti su disidentais. Taip buvo pradėta staigi psichiatrijos plėtimo programa, vadovaujama SSRS akademiko Snežnevskio. Naujosios Vilnios psichiatrinė ligoninė buvo atstatyta vos per porą metų ir jau 1961 ėmė veikti pilnu pajėgumu. Skirtingai nuo carinės Rusijos laikų, kai ši ligoninė aptarnavo visą Pabaltijį ir dabartines Baltarusijos bei Ukarainos žemes, dabar Naujoji Vilnia tebuvo skirta vien LTSR.

Pirmiausiai į atkurtą durnyną buvo perkelti kelių kitų Lietuvos psichiatrinių klinikų ligoniai, tačiau greitai ėmė trūkti vietų, tad prasidėjo grąžinimas, ligoniai iš Vilniaus vėl buvo siunčiami į Vasaros gatvę, vietų trūkumo problemas dalinai išsprendė tik Rokiškio psichiatrijos komplekso įkūrimas.

Alkoholizmą gydęs skyrius buvo iškeldintas į pastatus prie Vilniaus sugriežtinto režimo pataisos darbų kolonijos, pastatytas didelis pastatas vaikų skyriui, vėliau - ir nauji sandėlių pastatai, valgyklos ir maitinimo kompleksas. Bet net ir po šių išplėtimų durnyne vis trūko vietos, tad kriminalinius nusikaltėlius imta siųsti į Černiachovsko durnyną, o kai kuriuos ligonius - net į Maskvoje esančią Kaščenką.

Neoficialiais duomenimis, Brežnevo laikais bendras Naujosios Vilnios durnyne laikomų asmenų skaičius siekė apie 5000, iš jų nemaža dalis nuolat buvo disidentai, "gydomi" už savo pažiūras (apie 300-600 hospitalizacijų per metus, dažniausiai su tipine diagnoze "vangioji šizofrenija" - rus. Вялотекущая шизофрения).

Dabartis

Žlugus sovietinei sistemai, psichiatrija niekur nedingo: juk psichikos ligomis sergančių žmonių buvo, yra ir bus. Deja, psichiatrija tapo vieninteliu atkurtos Lietuvos institutu, neperžiūrėjusiu nusikalstamų sovietmečio veiksmų. Iki šiol nėra reabilituotas nei vienas psichikos ligoniu įvardintas ir daugelį metų gydytas disidentas.

Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė, dabar persivadinusi į Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, puikiai žinoma, kaip vienintelis stiprus Snežnevskio psichiatrijos bastionas visoje Lietuvoje, iki šiol masiškai taikantis elektroimpulsinę terapiją bei neurozių gydymą neuroleptikais.

Visgi, baudžiamoji psichiatrija tapo praeitimi. Ligoninėje esančių pacientų skaičius sumažėjo keleriopai, buvo apleistas netgi vaikų skyriaus pastatas, liūdnai pagarsėjęs vaikų savižudybėmis.