Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Chruščiovo atšilimas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Atšilimas)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Chruščiovo atšilimas - toksai įdomus periodas, kur visiems pradžioje atrodė, kad galų gale Stalino laikai jau baigsis ir ateis demokratija, bet viskas baigėsi tuo, kad vietoje demokratijos gavosi špyga, tiktai kad vietoje sovietinių konclagerių politiniams kaliniams buvo imti taikyti visokie durnynai, taip kad šalia KGB atsirado dar ir baudžiamoji psichiatrija.

Pati Atšilimo pradžia prasidėjo nuo to, kad Nikita Chruščiovas, toksai gensekas arba kitaip tariant, visos SSRS vadas, sugalvojo, kad truputį čia kažkaip negerai vyksta, kad visa SSRS vadovybė kelis dešimtmečius vis laikas nuo laiko susodinama į kalėjimus ir sušaudoma. Tai ir nutarė kažką pakeist, nes matyt bijojo dėl savo paties kailio.

O Nikita Chruščiovas tai vadu tapo po Stalino, tai labai gerai žinojo, kuo viskas gali baigtis. Užtat nutarė kažkaip ten kažką pakeisti, kad jau paskui jam pačiam nebūtų, nes nujautė, kad jam pačiam irgi baigsis prastai. Tai ir baigėsi gan prastai, bet kadangi Atšilimas jau įvyko, tai liko gyvas. Tai gal ir protingai padarė.

Tai viskas baigėsi apie 1964 metus, kai Suslovo pastangomis Chruščiovas buvo nuverstas, o į jo vietą pastatytas Brežnevas. O nuo 1968 metais numalšinto Prahos pavasario skaitosi, kad jau Atšilimas baigėsi galutinai. Tai dar kai kurie netgi ir po to bandė kažkaip kovot, tai dar netgi Romas Kalanta susidegino, bet jau Atšilimas negrįžo.

Atšilimo pradžia

Tai formaliai Atšilimas prasidėjo dar 1953, kai tik Stalinas numirė, nes pradėtos iškart stabdyti kai kurios durniausios bylos, kaip kad byla apie daktarus žudikus, kurie visose ligoninėse ligonius nuodijo, nes buvo žydai. Tuo pačiu pristabdyti ir trėmimai bei kitoks teroras.

Kita vertus, pati tikroji Chruščiovo atšilimo pradžia buvo 1956 metų Vasario 25 dieną, kai KPSS suvažiavime, t.y., beveik pusiau viešai, nes išgirdo tą dalyką koksai tūkstantis žmonių. Paskui jau buvo tas dalykas visaip stumiamas, pakol po pusės metų, Birželio 30 dieną buvo paskelbtas viešai spaudoje.

Štai tada ir laikoma, kad prasidėjo oficialioji Atšilimo pradžia. Tai vat taip seniai tai buvo, bet dar yra gyvų, kas atsimena.


Atšilimo pati oficialioji esmė

Viešai neskelbti duomenys buvo įdomūs, taip kad visų respublikų visokie aukštesnio rango partiniai veikėjai sužinojo tai, ką ir taip žinojo arba nujautė. Štai trumpa santrauka iš Nikitos Chruščiovo kalbos, pasakytos 1956 metų Vasario 25 dieną:

  • Stalino kultas yra nusikalstamas
    • Tą paremiančios citatos iš Markso ir Engelso, smerkiančios individo kultą
    • Lenino laiškas suvažiavimui, patariantis nušalinti Staliną, nes jis intrigantas
    • Krupskajos užrašai, kur Stalinas įvardinamas vagimi, banditu ir intrigantu
  • Stalino terminas "liaudies priešas" buvo naudojamas konkurentams šalinti
  • Stalinas pažeidė kolektyvinio valdymo taisykles
    • Stalinas surepresavo didesnę dalį senų bolševikų, kurie dalyvavo, naikinant komunizmo priešus ir partijos nariais tapo anksčiau, nei numirė Leninas
    • Po šių represijų Stalinas ėmė visiškai nesiskaityti su kitais kompartijos vadais
  • Tada visokios detalės apie represuotus kompartijos vadus
    • Sustiprėjusia klasių kova išties buvo vadinamos NKVD represijos
    • Toksai NKVD vadas Ježovas masiškai falsifikavo bylas, kad įvykdytų Stalino nustatytus planus sodinimams ir sušaudymams
  • Stalino reikšmė II Pasauliniame kare buvo laužta iš piršto, nes per Staliną karas vos nepralaimėtas
  • Daugelis SSRS tautų buvo deportuotos, kaip kad čečėnai
  • Daktarų-žudikų byla buvo išgalvota ir sufalsifikuota
  • Asmenybės kulto apraiškos, kurios turi būti panaikintos - Stalino vardu pavadinti miestai, gatvės, dainos ir panašiai
    • Taip pat turi būti pakeistas ir SSRS himnas, iš jo pašalinant Stalino paminėjimus
  • Taip pat Stalino premija turi būti pervadinta į Lenino premiją


Pokyčiai Atšilimo metu

Reikia pasakyti, kad nors kažkur Rusijoje tasai Atšilimas buvo priimtas labai šiltai, bet vat Lietuvoje tai nelabai šiltai. Nes Rusijoje tai buvo daug visokių, kurie buvo reabilituoti, tačiau tie reabilituoti tai buvo tie visokie raudonosios lervos, kurios buvo susodintos to paties Ježovo ir Stalino, nes konkurentai buvo. O išties tai buvo daugybė visokių žudikų.

Tuo tarpu nebuvo reabilituotais daugybė tremtinių, nebuvo niekaip pasirūpinta Holodomoro aukomis ar dar kuo nors. Nors ištremtiesiems ir leido išvažiuoti iš tremties, bet neretam visvien neleido grįžti į Tėvynę. Ir kurie buvo į lagerius išsiųsti, tai irgi neleido laisvėn.

Kita vertus, sumažėjo visiškai jau tų pamišėliškų ritualų, kur kiekvieną rytą mokiniai turėdavo dėkoti Stalinui už Stalino saulę ir panašiai. Taip kad pasidarė jau normaliau. Ir pradėta truputį kartais šnekėti ir rašyti apie kai kuriuos šiaip realius dalykus, o ne vien ideologiniai kliedesiai.

Gi kita vertus, kaip tik apie tą laiką pradėti visur diegti radijo trikdžiai, imta dar labiau drausti bažnyčia, o ir įvestas toksai keistas įstatymas, pagal kurį kunigai negali gauti lėšų iš tikinčiųjų ir negali kištis į religinės bendruomenės pinigus. Tai paskui kai žmonės susimesdavo kokios bažnyčios remontui, tai iškart už neteisėtą lėšų naudojimą bylą kokią nors bandydavo iškelt.

Vienok ryškiausias Atšilimo pokytis, kuris buvo aiškus ir neabejotinas - kad apstota masiškai tremti į Sibirą ir sodinti į kalėjimus už ką papuola. Kitaip tariant, NKVD, jau persivadinusi į KGB, juntamai apsiramino. Užtat įvyko kitas dalykas: paties Chruščiovo tiesioginiu nurudymu visos psichiatrinės ligoninės buvo išplėstos daugybę kartų, kad į jas būtų uždarinėjami visi, kas paburnos prieš sovietų valdžią.

Su tuo laisvėjimu buvo siejamos ir demonstracijos, kurios ėmė kilti tai šen, tai ten. Kartais daugiau, kartais mažiau, ale vis po truputį įvairiose vietose, nors baigdavosi viskas vienodai - masiniais suėmimais, o ir sušaudymais. Itin daug demonstracijų buvo aepi 1961, ta2iau ir vėliau vykdavo, pakol visų nenuslopino.

Gi paskui 1964 metais Chruščiovas buvo nuverstas, o tada didysis stagnacijos ideologas Suslovas pastatė į vadus Brežnevą. O tada bet kokios bent kiek laisvos kalbos baigėsi ir viskas vėl pablogėjo. Nors kita vertus, sistema taip ir pasiliko arčiau chruščioviškos, negu stalininės.

Dar po to atsirado virtuviniai revoliucionieriai, kurie sėdėdavo virtuvėse ir galvodavo savo revoliucijas, kurios niekada nekildavo.