Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Vangioji šizofrenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Nuot.png 
Padaryk gerą darbą, įkelk vieną kitą nuotrauką.

Kažkaip nepipediškai atrodo. Surask kokią nors per Google Images ar kažkur, ir įdėk dėl Pipedijos.


Vangioji šizofrenija (rus. Вялотекущая шизофрения) - Snežnevskio psichiatrijos mokyklos skelbiama psichikos sutrikimo rūšis, tokia neryški šizofrenija - kitaip tariant, latentinės schizofrenijos atmaina.

Pagal Snežnevskį, latentinė schizofrenija (arba, kaip rašo Snežnevskio mokyklos atstovai - šizofrenija) gali tapti nuolatine stadija, kai jokių aiškių shizofrenijos simptomų pas ligonį nepastebima iki pat jo gyvenimo pabaigos, t.y., jis elgiasi ir pasaulį suvokia taip pat, kaip tipinis sveikas žmogus.

Nepaisant adekvataus elgesio ir aplinkos suvokimo, pas vangiąja schizofrenija sergančius ligonius gali būti pastebimi elgsenos ar mąstymo nukrypimai, pagal kuriuos psichiatrai gali diagnozuoti šią schizofrenijos formą.

Šiuo metu vietoj šizofrenijos panašiais atvejais taikoma schizoptinio sutrikimo diagnozė, kuriai esant priverstinė hospitalizacija taikoma rečiau. Nepaisant to, kaip sklando gandas, vangioji šizofrenija kartais bene iki šiol įvardinama, kaip diagnozė, ligoniams, besigydantiems Naujojoje Vilnioje.


Vangiosios šizofrenijos formos

Priklausomai nuo eigos, vangioji šizofrenija gali turėti įvairius pavidalus, kuriems būdinga atskira simptomatika. Kadangi vangiąja šizofrenija sergančių pacientų yra bent kelis kartus daugiau, nei sergančių visomis kitomis šizofrenijos formomis kartu sudėjus, labai svarbu teisingai skirti atskiras vangiosios šizofrenijos rūšis

Pagrindinės vangiosios šizofrenijos rūšys pasižymi tipiškais ankstyvais šizofrenijos simptomais, demonstruojančiais, kaip neurozės ilgainiui perauga į sunkius psichikos sutrikimus:

  • Asteninė vangioji šizofrenija - būdingas asteninis sindromas, tačiau be astenijai būdingo ryškaus trumpalaikio irzlumo. Taip pat nesimato priežasčių, dėl kurių pacientas būtų išsekęs. Pacientas tiesiog išvargęs, nors kartu nenuvargsta nuo tokių veiklų, kaip kolekcionavimas, bendravimas su įvairiais asocialiais asmenimis, politikavimas ir pan..
  • Obsesinė-kompulsinė vangioji šizofrenija - primena įkyrių būsenų neurozę, tačiau nėra kokių nors akivaizdžių psichogeninių sutrikimo priežasčių bei gilaus vidinio konflikto. Pacientas linkęs elgtis rituališkai, pvz., atsisako sveikintis per slenkstį, nemėgsta skaičiaus 13 ir pan., t.y., rodo bent kokius nors, kad ir labai silpnus obsesijų ir kompulsijų požymius.
  • Isterinė vangioji šizofrenija - dar taip vadinama šaltoji isterija. Nuo įprastos isterijos skiriasi vangumu, blankumu, šabloniškumu. Kita vertus, skirtingai nuo isterinės neurozės skiriasi paciento šaltumu, egoizmu, pertekliniu potraukiu pinigams.
  • Depersonalizacinė vangioji šizofrenija - dažniau pasitaiko paauglystės laikotarpyje, būdinga švelni depersonalizacija, derealizacija. Pacientas negeba prisitaikyti prie aplinkos, linkęs į gyvenimo prasmės klausimus ir pan..
  • Vangioji šizofrenija su dismorfomanijos apraiškomis - pacientai kalba apie netinkamai atrodantį savo kūną, tačiau kartu nesimato didelių emocinių pergyvenimų. Defektai, kuriais skundžiasi pacientai - išsigalvoti ar perdėti, pvz., kad viena kūno pusė šiek tiek skiriasi nuo kitos.
  • Hipochondrinė vangioji šizofrenija - tas pats hipochondrijai būdingas simptomų rinknys, tačiau kartu su emociniu skurdumu, be gilių emocinių pergyvenimų.
  • Paranojinė vangioji šizofrenija - ankstyvos paranojinės šizofrenijos formos, kur paranojiniai kliedesiai dar neįgavę visaapimančių teorijų bruožų. Pacientai, pvz., gali skųstis, kad teisėsauga nupirkta ar valdžioje vagys, tačiau tai dar neperauge į paciento elgseną reguliuojančią idee fixe.
  • Vangioji šizofrenija su afektyviniais sutrikimais - išskiriami keli smulkesni variantai:
    • Vangioji šizofrenija su subdepresiniais reiškiniais - hipotimijos pobūdžio reiškiniai, bet be intelekto sulėtėjimo. Paciento nuotaika vangi, tačiau kiti depresijos požymiai nepastebimi.
    • Vangioji šizofrenija su hipochondriniais-subdepresiniais reiškiniais - čia reiškiasi hipotimijos požymiai kartu su įvairiomis senestopatijomis, pacientai skundžiasi neaiškiais skausmais ir kitais pojūčiais.
    • Vangioji šizofrenija su hipomaniškais reiškiniais - čia pastebima hipertimija kartu su paciento susidomėjimu kokia nors veikla. Dažnai būna nuotaikų kaita - kelias dienas darbingumas padidintas, o kelias dienas - sumažintas.
    • Vangioji šizofrenija su mišriais reiškiniais - paprastai pastebima kaip hipomanija kartu su hipochondrinio pobūdžio skundais.
  • Paprastoji vangioji šizofrenija - be jokių produktyvių simptomų, tiktai su negatyviais - paciento susidomėjimas darbu, gyvenimo pasiekimais ir pan. yra susilpnėjęs, sumažėjusi valia ir t.t..
  • Latentinė vangioji šizofrenija - visos aukščiau išvardintos vangiosios šizofrenijos formos, tačiau su požymiais, kurie yra lengvesni už bet kokius simptomus, kurie tik leistų diagnozuoti kažkurią iš minėtų formų. Kitaip tariant, diagnozuojama, jei nesigauna rasti bent kokių nors šizofrenijos simptomų, kad ir labai silpnų.

Vangiosios šizofrenijos simptomatika

Vangiąjai šizofrenijai yra būdinga ir produktyvi simptomatika, ir negatyvi simptomatika - tik tokiais pavidalais, kurie dar nekelia pačiam pacientui bei aplinkiniams asmenims kokių nors problemų. Bendras požymis - pacientai yra keisti, vartoja neįprastus žodžius ar frazes, neįprastai rengiasi, turi eklektiškų polinkių, rašo kokius nors tinklaraščius ir pan..

Labai dažnas polinkis į alkoholio ir narkotikų vartojimą, nes pacientai taip bando atsipalaiduoti nuo savo psichikos sutrikimų sukeliamo streso.

Vangioji šizofrenija gali būti diagnozuojama, esant vienam ar daugiau iš žemiau išvardintų simptomų:

  • Psichinis nestabilumas, neadekvatumas
  • Ryškūs emocijų pokyčiai dienos ar savaitės ribose
  • Reikalavimas, kad aplinkiniai atitiktų etikos ar moralės normas
  • Perdėtai racionalus elgesys ar mąstymas
  • Paranojos simptomai, idėjos kad pacientą kažkas persekioja, įvairios reformų teorijos
  • Polinkis į savižudybę, depresija, prasta nuotaika
  • Asocialus elgesys, aplinkinių ramybės drumstimas
  • Uždarumas, nenoras atvirai pasakoti apie savo problemas
  • Vertelgiškumas, turtų kaupimas
  • Nedalyvavimas visuomeninėje veikloje
  • Reformacinės idėjos, opozicionavimas esamai santvarkai

Vangiosios šizofrenijos diagnozės taikymas baudžiamojoje psichiatrijoje

Atitinkamai sovietiniams reguliaciniams sprendimams, visi ligoniai, sergantys bet kokia šizofrenijos forma, privalėjo būti įtraukiami į psichoneurologinio dispanserio įskaitą. Atitinkamai su Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcijomis, bet kuris šizofrenija sergantis ligonis, kuriam pasireiškia kliedesiai, asocialus elgesys, haliucinacijos, įvairių rūšių susijaudinimas ir pan., turėjo būti skubiai hospitalizuojamas.

Tokiu būdu gaudavosi paprasta disidentų sodinimo seka:

  1. Remiantis bet kokiais psichiatro pastebėtais elgesio neaiškumais diagnozuojama vangioji šizofrenija
  2. Ja remiantis, ligoniui įvardijama viena ar kita skubios hospitalizacijos reikalaujanti būklė
  3. Hospitalizuotas ligonis "gydomas" didelėmis neuroleptikų dozėmis, elektrokonvulsine terapija ir pan.
  4. Pagydytas ligonis paverčiamas į daržovę, kuri jau išties negali nei mastyti, nei kaip nors sukelti grėsmę valdžiai
  5. Esant reikalui, hospitalizacija bet kada gali būti kartojama, remiantis ankstesne diagnoze


Pastabos

Vangioji šizofrenija nebuvo vienintelė ar išskirtinė diagnozė, naudota sovietinėje baudžiamojoje psichiatrijoje. Po 1979 Pasaulinės psichiatrijos asociacijos įvardintų sovietinės psichiatrijos piktnaudžiavimų, vangiosios šizofrenijos diagnozė pradėta taikyti rečiau, pagal galimybes keičiant ją į kitas stacionarinio gydymo reikalaujančias diagnozes. Taip pat pradėtas ir perdiagnozavimas į kitas susirgimų rūšis, po terapijos kurso, kurio metu sukeliama neuroleptinė psichozė.