Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Latentinė schizofrenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Latentinė schizofrenija - pradinė (slapta) schizofrenijos forma, kuriai esant, schizofrenijos simptomų dar nėra, tačiau jie gali išsivystyti vėliau. Ligai išsivysčius, prasideda ankstyvoji schizofrenija, o dar paskui - ir vangioji schizofrenija.


Ligos eiga, susirgimo priežastys

Latentinės schizofrenijos terminą (kaip ir patį schizofrenijos terminą) įvedė psichiatras Eugen Bleuler, pastebėjęs, kad absoliuti dauguma schizofrenija sergančių ligonių iki ligos nerodydavo jokių požymių, kurie leistų vienareikšmiškai įtarti ligą arba tie požymiai būdavo trumpalaikiai, su vėlesne gilia remisija, kurios metu jokie susirgimo požymiai nebūdavo pastebimi. Todėl ir buvo iškelta idėja, kad schizofrenija žmogus suserga gerokai anksčiau, nei šioji gali būti diagnozuojama. Toji pradinė susirgimo stadija ir buvo pavadinta latentine (slapta) schizofrenija.

Akademiko Snežnevskio tyrimais remiantis, sovietinė psichiatrija vėliau išplėtė latentinės schizofrenijos sąvoką, įvesdama vangiosios schizofrenijos diagnozę: pastarąja vadinama nuolatinė latentinė schizofrenija.


Diagnozavimas

Kaip ir vangiosios schizofrenijos atveju, latentinės schizofrenijos diagnozavimas vykdomas, remiantis psichiatro patirtimi bei antriniais simptomais (elgesio ar mąstymo egzaltuotumu, netipiškumu ir pan.). Tiksliai diagnozei įtvirtinti taikomas neuroleptinis šokas.


Gydymas

Kaip ir kitos schizofrenijos formos, latentinė schizofrenija gydoma neuroleptikais, elektrokonvulsine terapija ir pan..