Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Hipochondrija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Hipochondrija - būdingas pseudosimptomatinis sindromas, kur pacientai pasąmoningai ir nevaldomai simuliuoja visokias ligas, kurias prisigalvoja ir šiaip prisikliedi. Būdinga, kad kiekvieną, net menką sutrikimą pacientai sugeba suprasti, kaip ligos simptomą, bet kokius savo pojūčius neadekvačiai perdeda, saviįtaigos dėka - dar ir sustiprina.

Ir kodėl jūs tokie šlykštūs, mane pykina, bloga skaityti jūsų šitas kalbas, jūs skleidžiate į mane spinduliuotę, o be to man jau galvą skauda, nes jūs hipochondriją vadinate "ipochondrija", argi nesuprantate, kad tai neteisinga... Aš jau dėl jūsų susirgau, manau kad apnuodijote mane chemtreilais, o gal ir skiepais...

Sunkiais atvejais, esant rimtesniems sutrikimams, pacientas gali net ir pereiti į hipochondrinį raptusą, dėl kurio gali sukelti pavojų sau ir aplinkiniams.

Senesniais laikais, iki pat XXa. pradžios, hipochondrija buvo išskiriama į atskirą neurozių ir psichozių rūšį, tačiau vėliau buvo pastebėta, kad paprastai polinkis prisigalvoti visokių ligų siejasi su keliomis kitomis būsenomis. Ilgainiui dėl to švelnesnė hipochondrija buvo tiesiog išskirta į atskirą neurastenijs rūšį, o sunkesni atvejai - į paranojinę šizofreniją. Taigi, šiais laikais hipochondrija laikoma sindromu ar netgi išvis simptomu.

Švelnesnė hipochondrijos rūšis, kur pacientas dar nekliedi apie tai, kad serga, bet jau vis save kokiomis nors ligomis įtardinėja ir vis ieško, ar kokio sutrikimo nėra - tai nosofobija. Hipochondriškos kankynės dėl savo blogos išvaizdos - tai jau dismorfofobija. O kai hipochondrija pereina į kliedesius - tai jau hipochondriniai kliedesiai apie visokias fantastines ligas.


Hipochondrijos simptomai

Hipochondrinė simptomatika visada labai tipinė: bet kokį su organizmu susijusį dalyką pacientas interpretuoja, kaip sunkią ligą, kraštutinai įtariai reaguodamas į viską, ką tiktai jaučia. Pavyzdžiui, jei odą kur išbers - tai reiškia, jau AIDS. O jei pimpalas ar pavyzdžiui putė niežti - tai reiškia, kad sifilis. O jei galvą skauda - tai reiškia, kad smegenų vėžys. O jei pilve sugurguliavo - tai reiškia, kad kažkas išvis neaiškaus ir blogo.

Objektyvūs hipochondrijos požymiai: pacientai dažnai tikrinasi pulsą, kraujospūdį, savo kūno temperatūrą, visada šiuos gali įvardinti. Žino daug medicininių terminų, kalbėdami su gydytoju, išsyk kalba rišliais medicininiais terminais, o ne tokiais, kaip įprasta. Daug lankosi pas gydytojus, užsirašinėja savo simptomus ir paprašytas, gydytojams pateikia užrašus. Daugelis pacientų laikosi įvairių, neretai absurdiškų dietų, iškrovos dienų ir t.t.. Neretai pastebimas veidrodžio simptomas.

Pacientai nelinkę į pokalbius jokiomis kitomis temomis, išskyrus savo ligas ir su jomis susijusias patirtis. Tuo atveju, jei gydytojas nenustato ligos, pacientas vaikšto pas kitus gydytojus.


Hipochondrija prie psichikos ligų

Tais atvejais, kai pacientą kamuoja demencija, hipochondrija pasiekia aukštumas: pacientai pasakoja gydytojams, kad jie gyvi pūna, kad pas juos nėra skrandžio, kad negali kvėpuoti ir panašius absurdus. Tokie pacientai sėkmingai taiko urinoterapiją, homeopatiją ir panašią mediciną.

Tuo tarpu schizofrenijos atveju hipochondriniai kliedesiai pavirsta į visiškas fantastines istorijas: būna, kad pas pacientą pilve išsirisdinėja ateivių lervos, galvoje visokie implantai, ligos dėl spinduliuotės ir taip toliau. Viena iš dažnesnių simptomatikų - apie tai, kad pacientą ėda kokie nors nežemiški organizmai, gyvenantys po oda: čia taktilinės haliucinacijos susideda su ligotais kliedesiais. Pacientas tokiu atveju gali imti rinkt įrodymus - visokias odos atplaišas, kurias teigia esant kažkokiais daiktais, išlindusiais iš jo kūno.

Isterijos atveju hipochondrijai būdingas demonstratyvumas: pacientas gali patirti ligos priepuolį tiesiai poliklinikos koridoriuje, linkęs į ašaras, nupasakoja simptomus labai vaizdžiai, teatrališkai.


Hipochondrijos gydymas

Gydymas pagal pirmines hipochondrijos priežastis.

Gydant hipochondriją, reikia turėti omeny, kad visi hipochondriniai kliedesiai būna susiję su vienais ar kitais paciento pojūčiais. Todėl paprastas ligos neigimas niekada nepadeda. bet kokios pacientui papasakojamos detalės apie ligą tik sustiprina efektą, visus išgirstus simptomus pacientas priskiria sau.

Itin sunkios hipochondrijos formos būna susijusios su senestopatija, kur pacientai gali patirti išties labai stiprius pojūčius, nors ir neturėdami jokių organinių sutrikimų.


Kiti hipochondrijai artimi sutrikimai

Hipochondriją reikia skirti nuo įvairių laikinos astenijos formų ir su stresu susijusių sutrikimų. Pastaruoju atveju pacientas gali skųstis neadekvačiais simptomais, tačiau jie išties gali rodyti organizmo sutrikimus. Tačiau tokio tipo sutrikimai linkę praeiti per kelis mėnesius, o taip pat ilgainiui silpnėti, jei pašalinta sutrikimo priežastis (pvz., persidirbimas, stresą kelianti aplinka). Tuo tarpu tikros hipochondrijos eiga būna stabili arba sunkėjanti, o streso ir nuovargio pašalinimas pacientui kartais ne tik nepadeda, bet ir padidina skundų kiekį, nes pacientas gauna daugiau laiko fantazavimams.

Taip pat reikia turėti omeny, kad pas pacientus, sergančius psichikos ligomis, neretai būna pseudohipochondrija: tokiu atveju, realiai sirgdami kokia nors liga, pacientai neadekvačiai perdėtai ar šiaip iškreiptai nupasakoja simptomus, taip sudarydami hipochondrikų įspūdį. Pvz., pacientas, kuris pasakoja jog jam skauda pilvą, gali nupasakoti pilvo skausmus su visokiomis vaizdžiomis detalėmis apie tai, kaip skausmai bangomis ritasi per stuburą iki pat smegenų, dilgindami jį nelyg aliektra, bet išties tai gali reikšti kokią nors labai realią ligą - pvz., gimdos uždegimą, apendicitą ar skrandžio opą.

Svarbu turėti omeny ir tai, kad sunkesnių ligų atveju atviri pseudohipochondrinio pobūdžio kliedesiai gali lygiai taip pat reikšti realias ligas: pvz., susirgęs apendicitu, pacientas gali kreiptis į gydytojus, teigdamas, kad jo pilve išsirito ateivių lerva, kuri jį dabar jau pradeda ėsti. Toksai kliedesys gali išties būti ne kuo kitu, o kliedesine realiai sunkių pilvo skausmų interpretacija. Nekreipiant pakankamo dėmesio į panašius atvejus, pacientus vėliau tenka gydyti gydomąjame morge.

Atskirai skirti hipochondriją reikia ir nuo PTSD bei vieno iš PTSD variantų - išprievartavimo traumos sindromo, kur hipochondrinė simptomatika gali būti pakankamai ryški, tačiau atsirandanti kaip sunkios psichologinės traumos pasekmė. Šiuo atveju, tvarkant PTSD problemas, susitvarko ir psichosomatinės problemos.