Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Asteninis sindromas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Asteninis sindromas arba tiesiog astenija, o liaudyje taip vadinamas chroniškas nuovargis - tai pirminė psichikos liga, nuo kurios, kaip teisingai nurodo žymusis akademikas Snežnevskis, prasideda visi psichikos sutrkimai.

Kaip žinia, psichikos veikla sutrina dėl smegenų negalavimo, kitaip tariant - nepilnavertės veiklos. O jei ta veikla nepilnavertė, tai smegenys būna silpnos, greitai nuvargsta, yra nepajėgios gerai vykdyti savo funkcijų. Būtent toksai nepajėgumas yra vadinamas asteniniu sindromu, kuriam stiprėjant, prasideda jau ir sunkesnės ligos.

Vienu ar kitu gyvenimo tarpsniu asteninį sindromą patiria visi be išimties asmenys, kas įrodo, jog visi žmonės serga psichikos ligomis ir todėl visi turėtų gydytis ar bent jau pasikonsultuoti, kaip pacientai. Bandymas neigti savo psichikos sutrikimą šiuo atveju traktuotinas kaip disimuliacija, o tai jau yra patikimas sutrikimo požymis.

Bendra astenija, susijusi su nervų sistemos ir smegenų veiklos sutrikimais, vadinama neurastenija. Su asmenybės sutrikimais bei neurotine kilme susijusi astenija vadinama psichastenija.


Asteninio sindromo simptomatika

Esant astenijai, pacientas skundžiasi nuovargiu, išsekimu, yra greitai pavargstantis, mažiau linkęs bendrauti, sunkiau užsiima įprasta veikla. Pacientų nuotaika būna nestabili, dažniausiai prastesnė nei įprasta, tačiau esant neurastenijai gali būti pastebimi ir nuokrypiai į teigiamą.

Nepaisant nuvargimo, pacientas būna nestabilus, neatsipalaidavęs. Pastebimas irzlumas, negebėjimas tvardytis, nekantrumas, negebėjimas koncentruoti dėmesį, nenusėdėjimas vietoje. Prarandamas gebėjimas ilgam koncentruotis į protinę ar fizinę veiklą. Pacientai jautriai reagioja į garsų triukšmą, ryškią šviesą, stiprius kvapus.

Tuo pat metu pastebimas ir patį pacientą erzinantis silpnumas, tarpais peraugantis į susižadinimą, o paskui išsekimą. Vietoje to, kad pacientas darbą galėtų dirbti 10-14 valandų iš eilės, jis pavargsta jau po 4-6 valandų.

Pastebimas sustiprėjęs afektas, jautrumas, kaprizingumas, polinkis į verksmingumą.


Asteninio sindromo patogenezė

Astenijos simptomatika visada būna susijusi su pirminėmis asteniją sukėlusiomis priežastimis. Pavyzdžiui, jei astenija kilo dėl organinių ligų, būdinga gretutinė simptomatika, atitinkanti tas ligas. Pavyzdžiui, aterosklerozės atveju bus pastebimi atminties sutrikimai ir polinkis į skundus ir verksmus, o esant hipertonijai - bus pastebimi ir galvos skausmai.

Dažniausi astenijos atvejai būna susiję su galvos smegenų i nervų sistemos pažeidimais, tokiu atveju be bendro silpnumo pacientas rodo ir apatiją, mažiau domisi aplinka, jaučiasi psichologiškai išsekęs. Visi su nervų sistemos pažeidimais susiję atvejai priskiriami neurastenijai.


Asteninio sindromo gydymas ir prognozė

Tais atvejais, kai astenija yra susijusi su nervų sistemos nepažeidžiančiomis ligomis, pagrindinis gydymas taikomas toms ligoms. Jas pagydžius, pacientas pasveiksta. Kitais atvejais, kadangi nervinės žmogaus ląstelės neatsistato, pažeidimai negrįžtami ir remisija laikytina tiktai laikina.

Praktikoje tenka remtis nuostata, kad neurastenija yra nepagydoma, nes nervinių ląstelių atstatyti nesigauna. Todėl prognozė konservatyvi arba bloga. Pacientas gali pereiti į laikiną, kartais ilgalaikę, kelerių metų trukmės remisiją, tačiau ilgainiui jo būklė linkusi blogėti, vėlesnės astenijos būna sunkesnės. Kiek prastesnė prognozė taikytina psichastenijos atveju.

Pastebėjus asteniją, kurios kilmė nesusijusi su organinėmis ar infekcinėmis ligomis, pacientas turėtų būti tikrinamas ir dėl vangiosios šizofrenijos simptomų, jam turi būti suteikiama tinkama psichiatrinė pagalba.