Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Neurastenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Neurastenija - tokia gi neurozė, dar vadinama kaip nervinis išsekimas, gana tipiška, tik pasireiškianti būdingais astenijos požymiais, tai todėl sunku pasakyti kartais, ar tik laiptelis link šizofrenijos, kaip kitos neurozės, ar tik įprasto asteninio sindromo variantas, kuris aišku irgi yra laiptelis link demencijos.

Aišku gi tiek, kad jei jau neurozė, tai reiškia, kad prasčiau, negu šiaip paprastas asteninis sindromas, nes jau ne šiaip silpnumas, o su papildomais ir blogesniais simptomais.

Specifiniai, sunkesni, ūmesni neurastenijos atvejai dar buvo vadinami kaip nervinis debilumas, bet dabar jau taip niekas nesako.


Bendra neurastenijos simptomatika

Bendru atveju neurastenijai būdinga nuolatinio sudirgusio silpnumo būsena. Pacientas lengvai susijaudina, yra irzlus, bet tuo pat metu greitai pavargstantis ir išsenkantis. Pacientas reaguoja į viską perteklinai emocingai, nesivaldo, dėl atsitiktinių ir nesvarnių priežasčių gali pradėti rėkti ant žmonių, negeba susivaldyti ir kontroliuoti savo emocijų. Būdinga, kad reakcijos būna trumpalaikės, o paskui pacientas nuvargsta. Nuotaika labai nestabili, dažniausiai su nerimu ir liūdesiu. Gebėjimas koncentruotis ir ilgiau užsiimti kokia nors veikla - smarkiai susilpnėjęs. Pacientai skundžiasi išsiblaškymu, suprastėjusia atmintimi.

Labai tipiški skundai dėl prasto miego - dieną pacientas apsnūdęs ir nori numigti, tuo tarpu naktį jį kamuoja nemiga. Sutrinka apetitas, virškinimas ir panašiai. Moterys dažniausiai skundžiasi, kad galvą skauda ir skausmas kaip kokiu šalmu ar žiedu juosia galvą. Vyrai gi jei išdrįsta prisipažinti, tai skundžiasi, kad nestovi pimpalas ar dar kažkas prastai su seksu.

Labai dažna hipochondrija, su gana įtikinamais skundais, dėl kurių neurastenikas nesąmoningai simuliuoja įvairias ligas. Simuliacija itin apgaulinga, nes dėl psichinių priežasčių gali atsirasti reali psichosomatinė hipertonija ar hipotonija.

Diagnozuojant svarbu neurasteniją skirti nuo organinių sutrikimų ir smegenų pažeidimų. Taip pat svarbu skirti nuo pradinių ir asteninių būsenų, būdingų šizofrenijai, o taip pat nuo įvairių fiziologinės kilmės depresijų ir bipolinio sutrikimo.


Neurastenijų klasifikacija ir eiga

Neurastenija yra skirstoma į tris stadijas. Pacientai paprastai pradeda pirma ar antra stadija, o baigiasi viskas dažniausiai trečia stadija. Nepaisant to, kai kada vienos ar dviejų iš tų stadijų gali nebūti. Visgi dažniausiai būna visos trys, einančios paeiliui:

  • Hipersteninė stadija - pirminė neurastenijos stadija. Pacientų simptomatikoje dominuoja sužadinimas ir irzlumas, jie lengvai susijaudina, būna pikti, nei iš šio nei iš to linkę rėkti ant aplinkinių, neadekvačiai elgtis, triukšmauti, kelti skandalus. Būdinga, kad susierzinimas būna gana neilgas.
  • Sudirgusio silpnumo stadija - vidurinė, būdingiausia neurastenijos stadija, kurioje reiškiasi ryškiausi neurastenijos simptomai: pacientas greitai susierzina, ką nors aprėkia, o paskui pasijunta išsekęs ir nusilpęs, jį apima apatija. Ima dominuoti ryškiausias neurastenijos simptomas: staigus emocinis susidirginimas virsta bejėgišku silpnumu.
  • Hiposteninė stadija - galutinė neurastenijos stadija. Pacientų simptomatikoje ima dominuoti silpnumas, išsekimas, apatija. Nuotaika suprastėjusi, pacientai nuolat apsnūdę, neišsimiegoję.

Dažniausiai pasitaiko pirmoji neurastenijos stadija, tuo tarpu trečioji paprastai išsivysto, jei neurozė tęsiasi ilgą laiką, pavyzdžiui, keletą metų.

Priklausomai nuo papildomos simptomatikos, neurastenijai dar priskiriami ir variantai:

  • Paprasta neurastenija - tiesiog neurastenija be papildomų simptomų, kurie leistų spėti apie tai, kad kažkas čia dar įsimaišę į viską
  • Depresinė neurastenija - neurastenija su depresijos simptomatika, pacientas liūdnas, nusivylęs, vangus, nemato gyvenimo prasmės ir taip toliau.
  • Hipochondrinė neurastenija - pacientas skundžiasi įvairiomis ligomis, skausmais ir kita pseudosomatine simptomatika, kitaip tariant, rodo hipochondrijos simtomus.
  • Neurastenija su įkyriomis būsenomis - prie bendros simptomatikos prisideda įvairūs fobijoms būdingi simptomai, ir obsesiniam-kompulsiniam sindromui būdingi simptomai.

Neurastenijos eiga dažniausiai su teigiama prognoze. Pacientus ištinka ilgaLaikės remisijos . Kartais Išaiiškėja sergantys vangiąja šizofrenija.

Sėkmingai pacientams padeda šoko terapija, nes nuima stresą, paskatina pacientą ieškoti naujovių, maloniau elgtis su aplinkiniais žmonėmis, būti aktyvesniais ir darbštesniais kasdienėje veikloje.