Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Psichastenija

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Psichastenija - aiški ir tipiška neurozė, nes ir aplinkiniai čia jau pastebi, kad žmogus nervingas ir jam ne visai tvarkoje su galva, nes kaip nors mąstymas sutrikęs. Taigi, gal ir pasigydyti reikėtų tą netvarką, nes netvarka galvoje, bardakas kažkoks.

Būdinga psichastenijos simptomatika - perteklinės ir nuolat ligonį kamuojančios abejonės dėl visko kas papuola, persimaišiusios su visokiais samoprotavimais ir analizavimais apie tai, kas būtų, jeigu būtų ir taip toliau. Pacientai labai neryžtingi, neišdrįsta imatis kokių nors veiksmų, yra drovūs, jaučia kitų žmonių baimę, nuvertina save, vengia kažko imtis. Situacijose, kur pacientas gali atsidurti dėmesio centre, jis labai jaudinasi, jaučia didelį nerimą, stengiasi nuo to išsisukti.


Psichastenijos simptmatika ir diagnostika

Yra išskriami trys formalūs kriterijai, kurie leidžia įvardinti psichasteniją, kaip psichikos ligą:

  • Pacientai negeba užbaigti ir įgyvendinti įvairių veiksmų, netgi kai tai susiję su samprotavimais, kurie gali sukelti jiems nerimą
  • Pacientai neadekvačiai vertina realybę ir bendravimą su kitais žmonėmis
  • Yra pastebimi fiziologiniai išsekimo simptomai, einantys kartu su sumažėjusiu psichiniu aktyvumu

Psichastenija sergantys pacientai nuolat užsiimdinėja visokiomis savianalizėmis ir pergalvojimais. Koncentruojasi į visokias smulkmenas, bet ką kas galėjo įvykti neteisingai ar kas gali neteisingai atsitikti, o dėl tų prisigalvojimų paskui labai nervuojasi. Bet kokia nežinomybė ar neaiškumai psichastenikams varo siaubą.

Psichastenikai visiškai nesiryžta nieko keisti gyvenime, negeba ir bijo ieškoti naujo darbo, naujų pareigų. Dėl bet kokių ateities pokyčių, psichastenikai labai jaudinasi. Toksai jaudinimasis gali virsti paradoksaliomis reakcijomis: nors psichastenikams būdingas kraštutinis neryžtingumas ir drovumas, kilus grėsmei, kad paklius į neaiškią ir nesuprantamą situaciją, psichastenikas gali sureaguoti itin ryžtingai, nekantriai ir kartais netgi audringai - visa tai tam, kad apsisaugoti nuo prisigalvotų baimių.

Tipiška, kad psichastenikai linkę į hipochondriją, nuolatinę savianalizę, įtarumą, nepasitikėjimą, skepticizmą. Bet kokias aplinkinių idėjas psichastenikai linkę slopinti, nes bijo, kad kažkas įvyks neteisingai. Save pačius nuolat nuvertina.

Skirtingai nei neurastenijos atveju, kur kombinacijų ir eigos variantų gali būti labai daug, išskiriamos vos dvi specifinę eigą turinčios psichastenijos formos:

  • Psichastenija su nerimo sutrikimais - pacientai jaučia baimes, kartais peraugančias į nesuvaldomą paniką, dėl kurios neįstengia atlikti kokių nors veiksmų. Pvz., neišdrįsta išeiti į sceną ir pasakyti kalbos, neišdrįsta prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir jį pakalbinti ir panašiai.
  • Psichastenija su įkyriomis būsenomis - pacientai nuolat jaučia poreikį ką nors pertikrinti, pvz., ar užrakintos durys namie, ar nepaliktas įjungtas lygintuvas, ar teisingai įvestas į programą koks nors skaičius.

Šiu metu psichastenija priskiriama prie asmenybės patologijų, nes akivaizdu, kad nesąmoningos visokių psichologų ir Froido sugalvotos teorijos apie psichogeninę neurozių kilmę negali paaiškinti smegenų sutrikimų, galinčių sukelti elgesio ir mąstymo sutrikimus.