Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Komunistai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear action button cancel.png  Šis straipsnis yra puolamas vandalų, buvo mažiausiai vienas bandymas trinti jo turinį!
Manome, kad čia užlipome kažkam ant nuospaudos! Teisybė akis bado! Vagie, kepurė dega! Įleisk kiaulę į trobą tai ir ant stalo užlips!
Komunistų šventasis Jofkė

Komunistai, dar vadinami revoliucionieriai - pyderų atmaina, ne žmonės. Agresyvūs, pavojingi. Sutikę - saugokitės. Esant galimybei, nudėkite, kaip pasiutusį šunį imkitės adekvačių priemonių. Apžvalgininkų nevienareikšmiškai siejami su NK-95, bet užtat vienareikšmiškai siejami su LKP.

Komunistai buvo geri žmonės nes dalijo ir priiminėjo komunija, kūrė komunas. Bet paskui atėjo bolševikai ir viską sušiko

Įdomūs faktai

  • Dėl komunistų agresyvumo nepelnytai sukompromituoti visi gėjai.
  • Kita komunistų atmaina - fašistai
  • Rusai ir komunistai - toli gražu ne viena ir tas pat
  • Komunistai kalti dėl rusofobijos
  • Komunistai jau bandė trinti faktus iš šio puslapio
  • Nutekėjus nuotraukoms iš slaptos Angelos Gossow fotosesijos paaiškėjo kad ir mylimiause pipedijos blondinė yra komunistė ar tai anarchistė...


Komunizmas Lietuvoje

Iki antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo koks šimtas Rusijos ambasados išlaikomų komunistų į kuriuos niekas jokio dėmesio nekreipė, dažnas kartu pagerti už Rusijos ambasados pinigus eidavo.

Po antrojo pasaulinio karo buvo nuspręsta daryti kolūkius ir kooperatyvus. Kadangi visi protingi žmonės iš tos sumanymo juokėsi, nuspręsta visus protingus išvežti į Sibirą. Protingi buvo atrenkami pagal tai, kiek turto turi, arba jeigu kokias pareigas prie Smetonos turėjo. Dalis protingų, vengdami išvežimo, išvažiavo į užsienį, dar kiti išėjo į mišką, o likę apsimetė durniais.

Po to prasidėjo nuoseklus komunizmo kūrimas, kurio linksmumas tame ir buvo kad normalių žmonių dar nemažai buvo likę, bet visi turėjo apsimesti durniais. Įkurtos specialios organizacijos vaikams: pionieriai ir komjaunuoliai.

Po to normalūs žmonės išmirė, ėmė trūkti maisto ir komunistai nusprendė komunizmą palikti tik Rusijoj, o kitose valstybėse komunizmo nekurti, kad būtų ką valgyti. Kas šitos istorijos nežino, naiviai gąsdina, kad komunistai tuoj vėl ateis. Niekur jie neateis, jie gi valgyt nori!


Politologinis pamfletas: "Dėl visko kalti kapitalistai"

Ir visiškai nebaisu taip rėkti (net gi madinga!), nes komunistų partijos Lietuvoje nėra. Komunizmą galime nagrinėti kaip doktriną, o komunistais vadinkime ne tik tuos, kurie priklauso šiai partijai visame Pasaulyje, bet ir tuos, kurių mes gal net ir nepažįstame. Komunizmas nūdienos Lietuvoje reiškia blogį! (čia ne dėl to, kad Sąjūdžiui šiemet 20).

Istoriškai Lietuvoje dar nėra partijų: pasak vieno šulo, tėra viena Partija ir maždaug 17 atskilusių jos kuopelių. Visa kita, pasak buvusio funkcionieriaus - marginalai. (tai vat - Murzos partija irgi:) Net gi to paties Sąjūdžio kūrimasis glaudžiai susijęs su tuometine LKP - apie tai prabilta beveik po 20 - ties metų. Kai kyla koks nors sąmyšis šalyje, visada prisimenami komunistai. Atrodo, kad šiame amžiaus tarpsnyje komunizmo šmėkla natūraliai sklando ne tik užsienio žvalgybų veiksmuose, bet ir žmonių galvose bei gi prisiminimuose. Kai kurios šios istorijos hidros galvos, norėtųsi tikėti, neišnyks niekada: okupacija, tremtys, genocidas... Dalis hidros galvų - Partijos Auksas, Berijos meilužės ar "Žydiškas sąmokslas" - virpins ne tik metraštininkų plunksnas, bet ir smalsuolių uoslę. Kurias komunistinės hidros galvas sunaikinti, išrovus su stuburu - sprendžia visi ir kiekvienas.

Makabriškai čia skamba ne tai, kad "KGB gyva", bet tai, kad istorijoje puikiai žinoma, kuo visa tai prasidėjo ir iki ko atvedė skirtingais laikotarpiais, tačiau išvados ignoruojamos. Keista todėl, kad pvz: vokiečiai vis dar purtosi nuo Hitlieriaus ir visokeriopai stengiasi, kad, ginkdie, ta nesąmonė nepasikartotų...

Gal kai kas iš nūdienos jaunųjų skaitytojų dar nežino, kas tais yra - komunizmas, tai galima būtų pradėti pasakojimą maždaug taip: "gyveno kartą Che Guevara..."

Komunizmas kaime

Pati komunizmo idėja išrutuliota Marx ir Engels, diegta Lenin ir Stalin, tačiau kai kurie dar linkę sieti ją su Kristaus mokymu apie komunas, bendruomenes, skupina. Ekonominiu aspektu aiškai sukritikuota Hayak ir kitų liberalistų, tačiau, kai saka "ne apie sakalus daina"!

"Iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam - pagal poreikius" leido visokiems teisuoliams atiminėti iš kitų ir dalintis tarpusavyje. Tokią pat tendenciją stebime ir nūdienos socialdemokratų or kokių paksuolių pasisakymuose. Komunistinė nostalgija tiek gyva Lietuvos žmonių protuose, kad ir po šiolei neigiami istoriniai faktai dėl Lietuvos okupaciją, trėmimus, genocidą, sakoma, kad Sąjūdį sukūrė KGB ir visaip aiškinama "geros kaimynystės ir stiprių ryšių su Rusija" neabejotinos perspektyvos nauda. Kai kurie grįžę tremtinai parduoda jiems valstybės skirtus butus ir grįžta atgal - už Uralo.

Kaip pažymėjo V. Vasiliauskas, ir po šiolei Lietuvą tarsi pasityčiodami iš liberalistų valdo du partijos sekretoriai... Nes liberalistai tik ekonomikos mokėsi, o per socialinės inžinerijos/informatikos paskaitas partinėje mokykloje matyt uz kampo rūkė. Tūlas rinkėjas labiau gręžiasi į Rusijos suvirintoją ar DOSAF`o majorą, mieliau renkasi užnuodytą citramoną ir baltarusišką varškę, žavisi "Pervy Baltiski" objektyvumu ir šoka pagal "Russkoe radio". Kitas dar gi nesupranta, kam reikalingas euras, tik paaiškinus, kad tai - toks europietiškas rublis, o EU - savotiška NVS, išsprūsta atodūsis, kaip gera buvo anuomet...

Betgi nepamirškime, kad, tiek pati ideologija, tiek ilgainiui susiformavęs visuotinio kolektyvizmo gyvenimo būdas geležiniais plūgais prasinešė per daugelio tautų mąstyseną. Kalbant apie Lietuvą, matome, kad komunistinės hidros čiuptuvai ne tik giliai įsiraizgę nemažoje dalyje piliečių galvų, tačiau dar gi yra visaip kaip puoselėjami norsalgijos irgi visokių revoliucionieriškų paskatų (ką jau kalbėti apie Rusiją irgi kaimyninę Baltarusiją!) Stalininės represijos, chruščioviški kukurūzai bei brežneviški zastojai ilgainiui žmogų išmokė gyventi ne tai, kad prisitaikėliškai, ale dar ir padlaižūniškai atsargiai. Būtent iš tų laikų gajus vogimo instinktas, o revoliucingas bandos bliovimas primena gražiausią pasaulyje muziką: atkreipkime dėmesį į šiuolaikinius revoliucininkus, siūlančius neišpasakytą gėrį, pasidomėkime jų biografijomis!