Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Leninas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leninas - vyzdžiai išsiplėtę, akivaizdžiai apsisvaiginęs narkotikais. Kiaulės akutės, veido išraiška rodo nusikaltėlį, pavyzdys, galintis puikiai iliustruoti Lombrozo teoriją

Leninas arba Vladimiras Uljanovas (rus. Владимир Ильич Ленин) - komunistų vadukas, komunizmo kūrėjas, išgama, kaip reta. Iki Spalio perversmo buvo apmokamas Vokietijos agentas. 1918 buvo nubaustas Fanios Kaplan (ją prieš tai buvo apkrėtęs sifiliu) - šūviu į kiaušinius. Po kelių metų padvėsė.

Is tikruju, tai ne Lenino foto virsuje, jis buvo universiteta puikiai uzbaiges zmogus, kuri palyginus su siais dibilais, yra tas pats kaip lyginti mokslininka su kvailias kurie tyciojasi is istorijos figuru ir prisidengia savo puikiai matoma agresija "humoro, ironijos ir sarkazmo" paltu. Jo nugyventas gyvenimas buvo vertas daugiau nei visu situ Lietuvos vardui teikianciu geda degradu. Parasyta buvo Levo Isakoviciaus 2016/06/10 18:46

Prieš revoliuciją kai kompartija visiškai neturėjo kapeikų.Lionka sumyslijo juos gauti bet kokia kaina. Tataigi sudarė visokių marodierių, reketyrų, šantažuotojų irgi kitokių banditų gaują. Juos paskirstė po visą Rusiją kad grobtų jam pinigus. Vienas toks banditas buvojo Tautų tėvas Juozapas Stalinas. Po tokių agrablenijų jis ir jo gauja perduodavo kapeikas Lionkai. Šita veikla vadinosi ekspropriatorių ekspropriacija.

Visokie Lenino šeimyniniai-seksualiniai sąryšiai

Čia ne kokia nors karikatūra, o tikra Vladimiro Lenino nuotrauka, tiktai gal nelabai vykusi, bet visvien panaši

Pusę gyvenimo Leninas prasirgo sifiliu, be to, žinoma, kad jis buvo biseksualus pyderas, tvatinęsis su Trockiu ir, kiek vėliau - Henrichu Jagoda (pastarasis, beje, buvo pusiau žydas pusiau lietuvis, biseksualus narkomanas). Tuo pat metu Leninas oficialiai turėjo žmoną - anokią Krupskąją (katra buvo panašesnė į diedą, nei į moterį), kurią vėliau paliko ir gyveno su meiluže - Inesa Armand (katra buvo biseksuali ir tvatindavosi su anokia Klara Cetkin). Paradoksalu, bet komunistų partijos rėmuose toks elgesys buvo visai įprastas, pasidomėtumėt kitais žinomais veikėjais - dar ne tokių atrastumėt - ne veltui politologai savuose ratuose komunistus vadina pyderais, iškrypėliais ir dar bjauresniais žodžiais.

Lenino komunistinės teorijos bei politiniai sprendimai buvo iškrypę ne menkiau už jo seksualinį elgesį. Bet mes į kliedesius čia nesigilinsim, juolab, kad Lenino raštų šimtatomiai už centus parduodami visokiuose turgeliuose - jei norit, nusipirkit.

Be Lenino minčių srautų, suguldytų į raštų šimtatomius, galima dar būtų pamėginti rasti visokios tenais metodinės medžiagos darželinukams ir pradinių klasių mokiniams, kur Leninas vaizduojamas kaip puikus geras mamos vaikas, nuostabus moksliukas, mylėdavo knygas, ir vaikai turi mokytis iš šio nbe abejonės tikro herojaus. Pavyzdžiui, pasakojama, kaip kartą Leninas nešėsi pundą knygų ir jį užpuolė baltagvardietės žąsys, tai anas ne knygas išmetę, o pats griuvo ant žemės ir gynėsi nuo žąsų kojomis. Arba liniuotes laužydavo ir bėgdavo po to pas mamą prisipažinti. Ne veltui tarybiniais laikais augę vaikai buvo kur kas labiau dvasingesni negu dabar.


Vladimiras Leninas buvo nenormalus

Pagal viską gi Vladimiras Leninas buvo ganėtinai nenormalus - kaip ėmė aiškėti iš visokių archyvinių dokumentų, kurie ėmė lįsti į viešumą jau po SSRS subyrėjimo, daug jis turėjo keistumų - pradedant tiesiog neįtikėtino žiaurumo smurto aktų planavimu ir baigiant bendrai keistais asmenybės ir elgesio bruožais.

Kaip pvz., tarp jo sprendimų apie revoliucinę veiklą buvo kad ir tokie:

  • 1905 Vladimiras Leninas jauniesiems bolševikams nurodinėjo, kad jie ant demonstracijas stebinčių policininkų piltų sieros rūgštį, o ant neramumus bandančių sustabdyti kareivių iš viršutinių aukštų per langus piltų katilais verdantį vandenį. Negana to, neramumams sustiprinti jis siūlė į susiburiančių žmonių minias mėtyti granatas, kad jie galvotų jog tai policija juos sprogdina ir imtų kelti riaušes.
  • Vėliau, jau po revoliucijos tapęs Rusijos vadu, Leninas organizavo revoliucinį terorą - nurodinėjo visuose miestuose vykdyti masinius sušaudymus, taip naikinti ir buvusius carinės kariuomenės karininkus, ir prostitutes, ir tuos kas abejoja ar jiems reikia prisijungti prie bolševikų. Būtent tada ir buvo įvestas revoliucinis kriterijus: "kas ne su mumis, tas prieš mus", pagal kurį sušaudomi turi būti visi, kas tiesiogiai nepalaiko komunistų.
  • Kovose, per kurias užimdinėjo nuo Rusijos atsiskyrusias valstybes, Leninas buvo dar žiauresnis, kaip pvz., puldamas Baku, liepė imti vietinius gyventojus įkaitais, juos varyti priešais Raudonąją armiją ir paskui šaudyti. Tuose regionuose, kur būdavo mažiau organizuotas, partizaniškai prieš raudonuosius kovojantis pasipriešinimas, Leninas liepdavo bolševikams žudyti ištisus kaimus, apsimetus tais partizaninių grupių kovotojais.
  • Kai Rusijoje po revoliucijos 1917 metais prasidėjo masinė bedarbystė, Vladimiras Leninas padarė labai paprastą sprendimą - visus bedarbius pavadino veltėdžiais ir išleido dekretą, pagal kurį liepė veltėdžius sušaudyti. Kadangi tokių bedarbių buvo tiek daug, kad visų išnaikinti būtų nepavykę, vėliau sprendimas buvo sušvelnintas - šaudyti kas dešimtą.
  • Jau 1918 metais, kai valstiečiai ėmė priešintis bolševikams, Leninas įsakė juos šaudyti ir karti, nurodydamas tą daryti viešai. Penzoje valstiečiai būdavo kariami tiesiog miesto aikštėje.
  • 1920-1922 metais, malšindamas valstiečių sukilimą Tambovo gubernijoje, į koncentracijos stovyklas Lenino įsakymu buvo varomi tiesiog visi iš eilės. Vien tuo metu nuo bado ir nepakeliamų sąlygų tose koncentracijos stovyklose žuvo apie ketvirtis milijono žmonių, daugiausiai moterys ir vaikai. O kadangi valstiečiai visvien priešinosi, savo kariuomenės vadui Tuchačevskiui Leninas nurodė naudoti prieš valstiečius cheminį ginklą. Tenai bolševikai ir išnaudojo tūkstančius tonų cheminio ginklo atsargų, kurias buvo sukaupusi carinė Rusija.
  • 1919 metais Vladimiras Leninas labai aktyviai rengė subotnikus arba taip vadinamas šeštadienines talkas, per kurias visi būdavo varomi dirbti už dyką. Žmonės į tas talkas ėjo masiškai, nes Leninas išleido nurodymą ČK, kad visus, kas neina į subotnikus, reikia sušaudyti.

... Tai mes čia tik šiaip pavyzdžių davėme, kad neišsiplėstume, nes kai atsiverti kokius nors internetus ir paieškai, tai maža nepasirodo.

Taigi, čia akivaizdu, kad Vladimiras Leninas buvo koksai tai nelabai normalus, bet štai kas ten jam išties darėsi su smegenimis, tai iki šiol nelabai aišku, o gal ir liks neišaiškinta. Visgi čia padėliokim faktus:

  • Pagal elgesio nežmoniškumą yra akivaizdu tas, kad jokių anei mažiausių empatijos požymių pas Leniną nebuvo.
  • Leninas didžiuliais kiekiais rašinėjo visokias teorijas, kurios būdavo pereinančios į visiškus nelogiškumus ir maginį mąstymą, t.y., į tikrus klinikinius kliedesius visame gražume. Beje, čia įdomu tai, kad buvo ne šiaip visų trijų požymių atitiktis - tuos kas neigė Lenino nesąmones, Leninas liepdavo sušaudyti. Tarp kliedesių, kurie gali būti identifikuojami, štai tokie:
    • Socialiniai kliedesiai apie visokius visuomenės pertvarkymus
    • Ekonominiai kliedesiai, vėlgi susiję su abrusrdiškomis ekonominėmis teorijomis
    • Reformų kliedesiai, kurie aišku kuo baigėsi - visos Lenino susigalvotos nesąmonės virto į konclagerių sistemą
    • Santykių kliedesiai, kuriuos Leninas išreiškinėjo dar XIXa., vis įtarinėdamas aplinkinius visokiais sąmokslais
    • Nuostolių kliedesiai, nuolat besireiškę dar nuo XIXa. jo veiklos, o paskui pavirtę į kliedesius apie tai, jog iš bolševikinio režimo žmonės vagia
    • Antagonistiniai kliedesiai - šitie ypatingai ryškiai lenda per visas Lenino teorijas, kur vis kažkokios dviejų priešybių kovos - tai kaip klasių kova, tai kaip revoliucijos kova prieš buržuaziją
    • Mesianistiniai kliedesiai - irgi akivaizdūs, nes dar gyvu būdamas, Leninas ėmė vaizduoti ne tik kad Rusijos, bet ir žmonijos gelbėtoją nuo kažkokio kapitalizmo
  • Leninas visiškai neturėjo humoro jausmo, būdavo grubus ir šiaip bendravime. Pokštų ar sąmojo nesuprasdavo išvis - jokių pajuokavimų jo raštuose nėra, o ir aplinkiniai vis tą pastebėdavo. Žodžiu, be humoro.
  • Tuo pat metu Leninas vartodavo ypatingai daug nešvankybių - netgi sovietiniuose Lenino raštų leidimuose tai prasmukdavo, nepaisant daugiamečio perredagavimo ir cenzūros, per kurią nepraleisdavo nieko, kas gali sukelti minčių. Netgi prieš revoliuciją Lenino straipsnius išcenzūruoti kartais tekdavo netgi tiems patiems Lenino bendražygiams, nes nuolat lazdą perlenkdavo. Paprastai tos kalbos pereidavo į plūdimusis visokiomis seksualinėmis, fekalinėmis ir smurto temomis - čia siūlome jums pradžiai paskaityti, kaip jis rašė apie Rozą Liuksemburg, kuri ėjo su bolševikais, t.y., buvo jam sava. O ką Leninas apie kitus rašė, tai nepatariam nei ieškoti.
  • Leninas ir buityje būdavo žiaurus. Kaip savo atsiminimuose rašė jo žmona Krupskaja - eidamas namo, Leninas stabteldavo prie netoli esančio pastato tvoros, kur buvo parištas šuo. Pasiėmęs pagalį, imdavo baksnoti šunį į nasrus ir akis, daužyti, erzinti. Savo atsiminimuose Krupskaja rašė, jog vienu metu būtent iš kaimynų šuns kauksmo sužinodavo, jog Vladimiras Leninas grįžta namo.
  • Pas Vladimirą Leniną būdavo itin ryški nuotaikų kaita - eidavo pasikartojantys periodai: kelios savaitės visiškos depresijos, kurią jis praleisdavo gulėdamas lovoje ir žiūrėdamas į lubas, apimtas stuporo, o paskui jau kildavo kelios savaitės maniakališkai aktyvios veiklos. Ir taip būdavo nuolat, normalaus aktyvumo tarpų nelikdavo.

Žodžiu, mes čia nesam kokie nors psichiatrai, o ir kaščenitai čia netgi atsisakė komentuoti, kažką mums numykę, kad atvejis sunkus ir čia kažkokia kombinacija iš psichopatijos, heboido, paranojinės šizofrenijos, cirkuliarinės psichozės ir dar kažko, bet požymiai nelabai aiškūs ir su tokiais sunkiais jie nesusidūrę, nes normalus pacientas su tiek simptomų turėtų gulėti pririštas, o čia vat kažkodėl laisvėje vaikščiojo.

Kita vertus, reikia pasakyti jog buvo ir daug kalbų apie Lenino alkoholizmą pramaišiui su kokaino vartojimu. Ilgainiui nuo tokio kombinuoto vartojimo išsivystanti psichozė irgi gali paaiškinti kai kuriuos Lenino keistumus.

Žinomesnės Lenino citatos

Čia išties jums ne šiaip citatos, o tokios, kurios buvo tapusios esminiais nurodymais, pagal kuriuos vadovavosi sovietinis režimas. Taigi, taip ir nagrinėkit jas:

  • Kuo blogiau tuo geriau (apie padėtį Carinėje Rusijoje Spalio perversmo išvakarėse)
  • Liumpenproletariatas - revoliucijos varančioji jėga
  • Kas ne su mumis, tas prieš mus
  • Komunistinę santvarką Rusijai atneš ne taika, o teroras
  • Komunizmas - tai tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija