Kokainas

Kokainas dar kitaip, intelektualiuose sluoksniuose vadinamas "koksu". Lopams neįkandamas svaigalas, nes brangus (kur gi ne - atvežk iš Kolumbijos). Jį mėgsta visokie snobai, pyderai, mianinykai, politikai, prostės, razbainykai beigi banditai irgi mafijozai ir šiaip gerą produktą pripažįstantys žmonės: juk geras produktas yra tas, kuris brangiau kainuoja.

Įkalus kokso (dažniausiai uostomas) būna smagu ir pasaulis tampa dideliu gėriu. Labai rekomenduojama apsikoksinus padaryti mergą - potyriai gerokai skiriasi nei barškintum be jo. Netgi sako, kad kardinaliai skiriasi: daugeliui kokainistų elementariai nepasistoja, ką bedarytum.

Kokainas yra tropano darinys, tolimas amfetamino giminaitis, sudėtingesnis ir daugiau efektų duodantis. Euforija nuo kokaino stipri, o lomkės - sunkiai su kuo nors sulyginamos. Šiuo atžvilgiu tai primena heroino ir įvairių opiatų efektus, mat kokainas pasižymi kraštutinai stipriu nuskausminančiu veikimu. Štai prie to nuskausminimo organizmas ir prisitaiko, jį kompensuodamas. Taigi, po dozės kokaino viską skauda taip, kad žmonės stūgauja netgi. Tiesa, čia reikia pasakyti, kad kokainas veikia greitąją skausmo jutimo sistemą, tad lyginant su morfijaus dariniais, pagirių skausmingumas būna didesnis (ir jau po pirmos dozės), tačiau ir praeina greičiau - per dieną ar kelias.

Tarp kitko, jei jau apie nuskausminančius kokaino efektus kalbėsim, tai senesniais laikais jis buvo vartojamas, kaip bene stipriausias iš visų anestetikų, kelių kokaino lašų tirpalo į akis pakakdavo, kad žmogus nieko nejaustų per akių operaciją. O visai senais laikais kokaino tirpalą pardavinėdavo, kaip priemonę nuo vabzdžių įkandimų: netgi bitės ar širšės įgeltą vietą patepus, nustodavo skaudėt visiškai. Bet populiariausias toksai tirpalas būdavo nuo uodų, mat ne tik skausmą pašalindavo, bet ir niežulį. Aišku, kadangi kokainas per odą irgi įsisavina, tai daugelis taip nusiskausminančių ilgainiui imdavo tą patį kokainą gerti ar netgi švirkštais leistis. Vardan malonumo.

Kita vertus, nors metus vartoti kokainą, fiziniai skausmai nustoja kamuoti greitai, labai įdomūs psichikos sutrikimai kokainistams išlieka daug metų. Reikalas paprastas: kokainas smarkiai veikia dopamino skaidymą smegenyse, o šis atsakingas už mąstymą, tad organizmas čia irgi sureaguoja. Pokyčiai būna keisti: lyg ir normaliu buvęs žmogus ilgainiui ima matyti haliucinacijas, kurti visokius kliedesisu ir šiaip visapusiškai tampa panašiu į paranojine schizofrenija apsirgusį. Dargi turim čia pasakyti, kad būtent šie ilgalaikiai kokaino efektai yra vienas iš rimčiausių įrodymų, kuriais psichiatrai remiasi, kalbėdami apie fiziologinę schizofrenijos kilmę. Ir vėlgi labai įdomu, kad šitie efektai nelinkę praeiti. Pozityvi simptomatika neretai pastebima netgi pas kokainščikus, kurie jau dešimtį metų, kaip parišę.

Čia turėkit omeny, jei su kokainščiku susidursite: paranoidiniai kliedesiai tokiems užena staigiai, stipriai ir netikėtai. O jei dar užsimetęs dozę - kartais gali jūsų netinkamo žvilgsnio pakakti, kad toksai, besigindamas nuo kažkokio sąmokslo, subadytų jus peiliu. Tiesa, taip būna jau visai apleistais atvejais. Paprastesniais tiesiog nei iš šio, nei iš to gali duot per dantis, o paskui apkaltinti, kad norėjote kažką blogo jam padaryti.

Kokainas turi labai daug įdomių efektų, kurie pasireiškia jo ilgesniems vartotojams:

• Dėl pažeidžiamų kraujagyslių sutrikimo pimpalas ilgainiui nustoja stovėti visiškai. Ir ne tik dėl kraujagyslių: kadangi kokainas organizme imituoja dar ir adrenalino veikimą, o šis išsiskiria, kai kyla pavojus, natūrali organizmo reakcija yra labai natūrali: sutraukti pimpalą, kad kartais tas nesusižeistų.
• Organizmas prie kokaino sparčiai pripranta, tolerancija išsivysto stipri, todėl nuolatiniams vartotojams greitai tenka vartoti arkliškas dozes. O turint omeny kokaino kainą, melejonas pinigų gali būti išleistas neįtikėtinai greitai. Ant kokso užsėdę, kai kurie vertelgos bankrutuoja per savaitę ar kelias.
• Dažniems kokaino uostytojams paprastai būdinga išpuvusi nosis. Kadangi kokainas žiauriai sutraukia kraujagysles, tai tos tiesiog sutrūkinėja. Pradžioje tai pasireiškia iš nosies bėgančiais kraujais, o paskui - ir trombozėmis, pūliavimais, nekrozėmis, kol nosį į dvi šnirples dalinanti pertvara pasidaro literaliai kiaura - joje atsiranda skylė. Kai kuriuos senesnius kokainščikus pagal tai galima ir atpažinti: pirštą įkišę į vieną nosies skylę, gali iškišti pro kitą. Įdomu čia dar tas, kad kol uosto kokainą, tol jiems neskauda, nes anestetiniai efektai stiprūs. Taigi, apsiuostę, patys neretai tą skylę dar paknebinėja ir praplatina.
• Dėl įvairiausių kraujagyslių sutrikimų, dauguma senesnių kokainistų numiršta, nesulaukę bent kiek pastebimos senatvės. Dažniausia mirties priežastis - infarktas ir insultas, kylantis ir dėl to, kad po kokso dozės kraujospūdis kyla baisiai, ir dar labiau dėl to, kad kraujagyslėse atsiranda krūvos trombų.
• Neretai koksą ir perdozuoja. Čia tokia įdomi savybė jo yra, kad kai kokaino dozė nustoja veikti, ji dar būna nespėjusi pasišalinti. Todėl kokainščikas suvartoja antrą dozę, bet ir ji greitai nustoja veikti, nors nespėjo pasišalinti dar net ir pirmoji. Ir taip toliau. Žodžiu, per vieną vakarą galima tų dozių privartoti tiek, kad staiga imsi ir numirsi. Kas dar įdomiau, pačiam kokaino vartotojui atrodo, kad jo protas absoliučiai skaidrus ir viską kontroliuoja, bet štai šito dalyko sukontroliuoti neįstengia.