Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Pinigai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pinigai mėgsta, kai juos skaičiuoji...

Vis gi pinigai - naudos išraiška, o žmogus, kaip individas, socialiai trokšta naudos, taigi - pinigų. Gūglas mano, kad pinigai, tai - baksai, bet čia jau kaip kam pagal skonį. Būna, kad dėl pinigų žmogų ir užmuša, todėl atsirado kreditinės kortelės, bet išties tai tėra mitas, nes valdžia nori kontroliuot žmonių sąskaitas, todėl banknotus bando po truputį uždraust, kad viskas eitų per bankus. O kažkas dar sugalvojo Monopoly su kreditkėmis, tai visas kaifas ir pardavimai smuko keleriopai...

Sakoma, kad ne piniguose laimė, o jų kiekyje.

Dar sakoma, kad, kam užtenka pinigų, tam trūksta fantazijos...

Pinigų panaudojimas makroekonomikoje

Genijus, tačiau blogio genijus buvo tasai, kas išrado pinigus. Ne veltui sakoma, kad pinigus sugalvojo Šėtonas. Nagrinėjant pinigus ekonominiu požiūriu - tai ne kas kita, kaip didžiausio melo, apgaulės ir sukčiavimo koncentratas, kokį tik kažkas galėtų sugalvoti. Reinoldijus Šarkinas teigia - pinigai išrasti šventyklose. Natūralu, nes šventyklos - sukčių lizdai.

Faktai iš realybės

  • Pinigai - tai tik popiergalis, metalo gabalėlis ar išvis skaičiukas kažkokioje banko programoje
  • Bet kuri valstybė pinigų gali prispausdinti kiek tiktai nori
  • Valstybė, spausdindama pinigus ir jais atsiskaitydama, neduoda nieko. Tačiau reikalauja, kad pinigais būtų sumokėti mokesčiai. Todėl niekur nesidėsi - reikia pinigų bent jau mokesčiams sumokėt.
  • Pinigus išleidžia ne tik valstybė, bet ir gudrūs verslininkai. Pvz., Maxima arba Senukai išleidžia savus pinigus, kuriais galima atsiskaityti jos parduotuvėse. Kartais tai pavadinama kokiais nors pseudolitais, kartais lojalumo taškais kokioje nors mistinėje kortelėje.
  • Žiūrint iš finansinės pusės - pinigai yra paskolos raštelis (taip ir vadinami - "Bank note"). Ant bene seniausiai leidžiamų popierinių pinigų - svarų - taip ir rašoma, kad tai skolinis banko įsipareigojimas.
  • Taigi, pinigai yra valstybės skolos rašteliai, bet valstybė neįsipareigoja jų padengti.
  • Stabiliausia ir stipriausia pasaulio valiuta - doleris - per paskutinius 100 metų nuvertėjo daugiau, kaip 50 kartų. Kitos valiutos nuvertėjo dar labiau, dauguma per tą laiką buvo kelis kartus devalvuotos iki nulio.
  • Geriausias būdas atimti pinigus - įkišti lituoklį į tam tikrą vietą.

Išvados

Dolerio kurso aukso atžvilgiu grafikas (geltona linija) ir DOW indekso grafikas (mėlyna linija) pranašauja žiaurų dolerio kritimą artimiausiais metais - plg. DOW pikų kritimo koreliacijas su dolerio kurso kritimais
Netikros Babkės iš po Monopolio taip pat daugeliui susuka protą:)

Pinigai - ne turtas, o tik šiukšlė, turinti pereinamąją (momentinę) vertę. Realios vertės pinigai neturi. Kažko vertas tik realus kapitalas - auksas, maistas, Žemė, daiktai. Tačiau bet kurios valstybės ir bet kurio banko tikslas - įtikinti jus, kad pinigai yra turto ekvivalentas. Patikėję tuo, jūs vietoj turto imate pinigus, o turtą įkeičiate, gaudami už jį pinigus. Tuo tarpu dėl eilinės infliacijos, devalvacijos ir pan., jūsų turtas pasilieka pas tuos, kas tuos pinigus jums davė. O jūs pasiliekate su špyga.O kodėl taip atsitinka?Svarbiausia-pinigų negalima laikyti kojinėje.Kojnės pinigus rinka " pamiršta". Pinigai yra mainų priemonė, todėl laikoma kojnėje ji neatlieka savo mainų funkcijos. Prie tokių pinigų vertė "neprilimpa" ir jie jos neperneša kitam - į kitą vietą. Pinigus reikia laikyti banke už palūkanas arba investuoti į instrumentus. Tai taip pat rizikinga, kaip ir laikyti juos trilitriniame stiklainyje pakastus po obelim. Kadangi pinigai atstovauja vertę mainuose, tai, paslėpus juos čiužinyje, jūs juos tiesiog palaidojate, nes ūkis šią vagystę būtinai pajunta ir par kokius pusę metų šį trūkumą padengia centrinis bankas, padaręs pinigų emisiją, kurią vykdo nuolat-išimdamas pinigus ar jų įliedamas , atsižvelgęs į ūkio poreikius-infliaciją , defliaciją, BVP, ūkio augimą , kritimą ir t.t.

Taip pat žiūrėti: