Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Opiatai

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Opioidai)
Jump to navigation Jump to search

Opiatai ir opioidai - įvairūs iš opijaus gaunami alkaloidai bei jiems artimą poveikį turintys cheminiai junginiai. Būdinga, kad veikia endorfinų apykaitą, turi galingą nuskausminantį poveikį, sukelia įvairaus lygio euforiją ir labai greitą organizmo pripratimą su tragiškomis pasekmėmis. Savo poveikiu narkomano asmenybei opiatai iš kitų narkotikų išsiskiria tiek, kad davė pradžią mitui apie Herą.

Kadaise būdavo bandoma griežtai skirti opioidus nuo opiatų: opiatais vadindavo tiktai tuos alkaloidus, kurių yra pačiame opijuje, nes jie yra natūralūs produktai, tuo tarpu visokius sintetinius vadindavo opioidais, kitaip tariant - panašiais į opiatus, nes šie jau yra chemija ir nenatūralūs, praradę kažkokį ten gamtinį dvasingumą ir šiltą lempinį garsą. Bet turint omeny, kad opiume skirtingų opiatų yra dešimtys, jei ne daugiau, o kai kurie iš sintetinių skiriasi nuo natūralių daug mažiau, nei natūralūs skiriasi tarpusavy, tai tas bandymas juos skirti išties toks pat sąmoningas, kaip ir bandymas skirti kokią nors natūralią radiaciją nuo dirbtinės: beprasmiškas ir durnas reikalas.

Tarp žinomiausių opiatų - heroinas, morfijus, dezomorfinas, o taip pat - daugelis įvairių kitų nuskausminančių preparatų, kuriuos vartoja narkomanai. Vartoja todėl, kad jaučia nuo jų euforiją, kuri savo esme yra skausmo priešingybė.


Opiatų poveikis

Iki šiol nėra visai aišku, kaip įvairūs opioidai veikia organizmą. Mokslininkai patikimai identifikavo 5 skirtingas receptorių rūšis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai veikia opiatai, spėjama, kad gali būti ir dar keletas kitų, iki šiol vienareikšmiškai neištirtų receptorių bei dar kažkiek tokių, apie kuriuos sklando tiktai įtarimai. Taip ar anaip, aiškus yra vienas dalykas, kad skirtingi opioidai veikia organizmą pakankamai skirtingais būdais, o kartais - ir labai skirtingu stiprumu.

Čia kaip pavyzdys galėtų būti faktas, kad chemiškai labai artimas morfijui junginys etorfinas veikia apie 10000 (taip, dešimt tūkstančių) kartų stipriau: jo galia tokia, kad narkomanai jo nevartoja netgi tada, kai gali jo gauti - paprasčiausiai dėl poveikio stiprumo gaunasi taip, kad nepavojinga dozė vis susidaro pakankamai maža, kad nesuveiktų, o jau ta dozė, kuri suveikia - net užkietėjusius narkomanus patikimai užmuša iš pirmo karto. Arba štai toksai įdomus junginys - naloksonas, katras yra opioidinių receptorių antagonistas: jo dozė į veną narkomanui lomkes sukelia per kelias sekundes, o štai normalaus žmogaus kažkodėl nepaveikia. Įdomu, kodėl? Dar įdomesnių klausimų užduoda tokie junginiai, kaip salvinorinas, kuris išvis netgi ne alkaloidas, kitaip tariant - molekulė nėra poliarizuota, todėl neturėtų veikti receptorių, atsakingų už nervinio signalo perdavimą. Kas, nukrypstant nuo temos, būdinga ir kanabinoidams.

Negana to, yra identifikuota ir nemažai skirtingų natūraliai organizme susidarančių junginių, kurie irgi veikia tuos pačius receptorius - tai, pvz., enkefalinai ir endorfinai, kurie irgi turi įvairius poveikius, panašius į morfijaus, tačiau absoliučiai kitokią, nei iš tolo nepanašią cheminę sandarą (t.y., baltyminiai junginiai). Tokių junginių pakankamai daug, kad galima spėti apie sudėtingus organizme vykstančius procesus, susijusius su įvairių morfinų efektais.

Reikia pasakyti, kad yra ir junginių, kurie gali duoti priešingą efektą, nei opiatai - tarp tokių yra visokie polisacharidai, kuriuos išskiria irukandžio medūza. Su šiais įdomumas yra toksai, kad skausmo jutimo mechanizmas palaužiamas tokiu būdu, kad jokios nuskausminimo priemonės (įskaitant ir tuos pačius opiatus) neveikia, o skausmas gaminasi tokiais kiekiais, kad nukentėję žmonės paprastai prašo juos nužudyti, nes patys nusižudyti neįstengia dėl to, kad dėl skausmo banaliai nesuvokia aplinkos. Tarp kitko, irukandžio medūzos efektai trunka maždaug tiek laiko, kiek užkietėjusiam narkomanui trunka lomkės. Ir, beje, pagal pacientų vertinimus skausmo skalėje - vos kokius 10-100 kartų smarkiau, nei baisiausios įmanomos lomkės pas narkomanus.

Ir čia reikia vėl nukrypti nuo temos ir pasakyti, kad kalbos apie neuromediacinę terapiją gal ir nėra visai iš piršto laužtos, nes prieš kažkiek laiko buvo pasirodę įdomių pranešimų apie stebuklingą heroinščikų išgijimą nuo narkomanijos - dėl pavienės irukandžio dozės, visai netyčiukiniu būdu gautos besimaudant aplink Australiją esančioje jūroje. Spėjamai, po tokio skausmo eliksyro kiekio organizmas kažkokiu būdu persitvarko į priešingą pusę, nei nuo heroino, tuo tarpu liekamieji efektai gaunasi pakankamai stiprūs...

O bet tačiau net ir nesigilinant čia yra aišku viena: opiatai - tai ne kokie nors ten amfetaminai, kurie tepaveikia 2-3 junginių apykaitą panašiame skaičiuje skirtingų receptorių. Opiatų poveikis susijęs mažų mažiausiai su dešimtimis ar šimtais skirtingų organizme veikiančių neuroaktyvių junginių, tad visa ta į opiatus reaguojanti organizmo sistema išsiderinti gali nepaprastai lengvai, tuo tarpu pilnai atsistatyti beveik neturi šansų. O štai čia prisiminkime, kad ta organizmo sistema atsakinga už skausmą: jai išsiderinus skauda viską, ką papuola, ilgai ir labai smarkiai.


Opiatai ir skausmas: kodėl tampama narkomanu

Skausmas - tai kritiškai būtinas pojūtis: jei jo nejaustume, negalėtume apsisaugoti nuo sužeidimų, kitaip tariant, negalėtume išgyventi. Savisaugos instinktas žmoguje realizuotas fiziologiškai: jei tik kažką negero sau darome, išsyk ima skaudėti. Nesvarbu, ar įsipjautume, ar apsidegintume, ar tiesiog nesaikingai perkrautume save darbu, ar netgi tiesiog susirgtume, visi neigiami reiškiniai virsta vienais ar kitais skausmais, priverčiančiais elgtis taip, kad pasveiktum ir liktum gyvu. Skausmas, nors ir nemalonus, yra svarbiausias mūsų saugotojas - sveikatos ir gyvybės garantas.

Nukrypdami nuo temos, turėtume parašyti, kad organizmas turi bent dvi skirtingas skausmo sistemas: greitąją ir lėtąją. Greitoji atsakinga už reakcijas į sužeidimus (pvz., į apsideginimą), tuo tarpu lėtoji - už tai, kad organizmas elgtųsi tinkamai, kad duotų pasveikti sužalojimams. Greitą skausmą veikiantys preparatai paprastai vadinami anestetikais, tuo tarpu lėtą skausmą - analgetikais. Spėjama, kad greitasis skausmo mechanizmas yra susijęs su nervinio signalo perdavimu periferijoje, tačiau lėtasis skausmo mechanizmas yra žymiai sudėtingesnis, bent dalis jo pilnai priklauso nuo centrinės nervų sistemos, t.y., smegenų. Morfijaus grupės preparatai veikia ir vieną, ir kitą skausmo mechanizmą, tačiau opiatinės narkomanijos atsiradimas susijęs pirmiausiai su tuo lėtuoju skausmo mechanizmu, todėl jį čia ir panagrinėsime.

Nors tikslus opiatų veikimas nėra išsiaiškintas iki šiol (egzistuoja kelios skirtingos teorijos), aišku yra tiek, kad kažkokiu būdu šie junginiai paveikia lėtąją skausmo jutimo sistemą, panaikindami skausmo pojūtį. Tuo atveju, jei žmogui daroma chirurginė operacija ar jis šiaip yra sunkiai sužeistas, tai gal ir nieko - palengvina kančias. Tačiau jei tokie junginiai pavartojami, nesant sužeidimų, efektai gaunasi gana įdomūs: žmogus patiria greitą ir stiprų kaifą, o organizmas gan sparčiai persitvarko, kad į endorfinų apykaitą įsiterpę chemikalai nesužlugdytų vienos iš svarbiausių nervų sistemos funkcijų - skausmo jutimo.

Taigi, organizmo reakcija į narkotiką, kuris panaikina skausmo pojūtį, visada vienareikšmė: sustiprinti skausmo jutimo mechanizmą. Ir geriau sustiprinti pernelyg smarkiai ir labai ilgam, nes tada organizmas visgi liks saugiu. Tačiau būtent toksai organizmo perdėtas reagavimas ir tampa priežastimi, dėl kurios opiatai neįtikėtinai sparčiai žmogų paverčia į daržovę.

Jau po pirmos heroino dozės organizmas ima smarkiai persitvarkyti: kaulų ir raumenų skausmai jaučiami nuo kelių dienų iki savaitės. Pradedantis narkomanais tai supranta, kaip persišaldymą, persidirbimą ar gripą: simptomai yra labai panašūs į tuos, kurie būna, jei kokią dieną padirbėsi nenormaliai sunkų fizinį darbą - kitą dieną skauda ir kaulus, ir raumenis. Po pirmos dozės įvykę pakitimai smarkiai juntami 3-8 dienas, tačiau tyrimų metu nustatyta, kad tyrimais patikimai identifikuojami pakitimai (jautresnė skausmo jutimo sistema) išlieka maždaug 6-18 mėnesių.

Taip taip, čia nuo pirmos dozės taip - net po pusantrų metų mokslininkai vienos vienintelės dozės efektus aptinka. Nes pas tuos, kas pavartoja heroiną kelias dešimtis kartų, pakitimai aptinkami ir po kelių dešimtmečių. Ir kas dar įdomiau, tai kad šie pokyčiai randasi pas tuos, kas patyrė kokį nors kaifą, o pas tuos, kam tiktai skausmas buvo nuimamas - neatsiranda. Aišku, jei skausmą nuskausminant, netyčia nekilo perdozavimų.

Vartojant opiatus toliau, tie pakitimai kaupiasi ir stiprėja: net praėjus keleriems metams, antrą kartą pavartota heroino dozė sukelia stipresnius ir ilgiau trunkančius organizmo pokyčius, nei pirmoji. Trečioji - dar stipresnius, ketvirtoji - dar stipresnius ir taip toliau, kol galų gale organizmas pasiekia maksimalaus skausminio jautrumo dugną: lėtinis skausmas kyla savaime, jis tokio stiprumo, koks gali būti, o vienintelis jį panaikinantis dalykas - tai nauja narkotikų dozė.

O jei maždaug apytiksliai norėtumėte įsivaizduoti, kas per daiktas yra opioidinių narkomanų patiriamas abstinencijos sindromas, tai prisiminkite pačius stipriausius skausmus, kokius jautėte po visokių sužeidimų, apsideginimų ir panašiai - kai pradingsta pirmas aštrus skausmas ir lieka tie tęstiniai, liekamieji skausmai. Prisiminkite galvos skausmus, kaulų laužymą, klaikiai maudžiančius raumenis ir taip toliau. Vat kai visą tą sudėsit į vieną krūvą, tai gausite būseną, kuri būna pas narkomaną, kai tasai nevartoja narkotikų. Tai jums bus atsakymas į klausimą apie tai, kodėl narkomanai daro nusikaltimus, pasiryždami kad ir žmogų nužudyt dėl pavienės dozės.


Opiatų, opioidų ir šiaip opijaus mišinių rūšys

Yra bent kelios dešimtys įvairiai išplitusių skirtingų junginių ir šiaip medžiagų, veikiančių endorfinų posistemę, bene žinomiausių tarpe aiškiai tokius galėtume pavardinti - gal ne visi jie yra aiškūs opioidai, tačiau aišku, kad ant opioidų sėdę narkomanai šituos bando vartoti:

Skirtingi iš šių preparatų veikia skirtingu stiprumu, skirtingu greičiu sukeldami priklausomybę, tačiau būdinga tai, kad narkomanija kyla nuo visų iš jų. Ir tokia, kad žmogus ganėtinai greitai tampa vaikščiojančiu lavonu. Kartais - netgi neįtikėtinai greitai, per kelis mėnesius ar savaites.



Jeigu esate narkomanas, tai jums bus svarbu sužinoti, nuo kurių narkotikų jūs greičiau nusibaigsite
Narkotikai tabletes.jpg
Opioidai:
Opijus Omnoponas Promedolas Etorfinas Heroinas Morfijus Oksikodonas Salvija Tramadolas Kodeinas Narkotinas Tebainas Dezomorfinas Fentanilas Koaksilas Šyrkė PCP
Psichodelikai:
AMT DOB ABDF BZ LSD LSA ALD-52 DMT Ketaminas Meskalinas Psilocibinas
Stimuliantai:
Kokainas Amfetaminas Metamfetaminas Noskoinas Ecstasy Kofeinas MCAT MDA MDMA Šūdas (narkotikas) BZP Vyntas Sidnokarbas Levamizolas
Kiti visokie:
Nikotinas Anaša Kanapės Hašišas Bananadinas Tarenas Afinas Betelis Eteris Katas Jenkem Bazas Dimetkarbas Barbitūratai Ciklodolas GHB Anodija
Dar skaitinių:
Bintas Markutės Dyleriai Čefyras Čiujaus slėnis Nebuvo narkomanijos Vaistinėlė Abstinencijos sindromas Hera Energetiniai gėrimai Vaifu