Sužadinimas

Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Sužadinimas - būsena, kuri šiaip tai priešinga stuporui. Pacientas pasidaro nenormaliai judrus, makaluoja rankomis ir kojomis, balbatuoja nesustodamas ir elgiasi taip akyviai, kad matosi, jog tiesiog neįstengia nei suvaldyti, nei šiaip kaip nors išreikšti viso to energingumo ir jaudulio, kuris jį apėmęs.

Skirtingai nei stuporo atveju, sužadinimas nėra visiškai kraštutinė būsena, nes būna ir dar blogiau - kai jau visai ten deliriumas ir dargi su traukuliais. Kita vertus, sužadinimas išties yra tiesiog simptomas, kuris neretai paarodo, kad jau deliriumas prasidėjo, o jei ir neprasidėjo, tai gali greitai prasidėti.

Skiriamos kelios patologinio sužadinimo rūšys su gana skirtinga eiga ir priežastingumu:

• Depresinis sužadinimas, dar žinomas kaip melancholinis raptusas. Jo metu pacientą apima toksai jau nesveikas nerimas ir beviltiškumas, kad iš stuporo anas pereina į tikrą siautėjimą. Ligonis ima blaškytis, daužytis, žalotis ir netgi bando nusižudyti. Neretai rauda, rėkia, atlieka drastiškus savižalos veiksmus.
• Maniakalinis sužadinimas - kaip tik atvirkščiai: pacientas labai užsistimuliavęs, turi tiek energijos ir jėgų, tiek noro kažką veikti, tiek dvasinio pakilimo, kad atrodo jog susprogs. Dažnai tokie pacientai pasižymi dar ir ganėtinai ryškiais nusišnekėjimais, tarpais pereinančiais ir į švelnius kliedesius, tačiau savo energija neretai sugeba užvesti aplinkinius taip, kad kartais ir visas būrys žmonių ima blaškytis, darydami nesąmones. Pastebėtina, kad visa tokia maniakalinė veikla būna neproduktyvi, šnekos - tiesiog logorėja, o jokio rišlumo tame atrasti neįmanoma. Tokio tipo būsenos būdingos ir asmenims, apsinarkašinusiems visokiais stimuliantais.
• Haliucinacinis-kliedesinis sužadinimas - jau įdomesnis, nes turi ir visokio turinio, kuris prikliedėtas irba prihaliucinuotas. Priklausomai nuo kliedesių ir haliucinacijų pobūdžio, pacientas gali ir kažkur bėgti slėptis, ir ką nors pulti, ir gelbėtis pats, ir gelbėti kitus, ir pasakoti apie kokius nors ufonautus, psichotronus, driežažmogius ar dar ką nors. Pačiam pacientui visi jo kliedesiai atrodo labai logiški ir svarbūs, tik vat kažkodėl aplinkiniai nieko nesupranta ir nieko nedaro...

Būdinga, kad pacientų sužadinimas dažniausiai būna su visokiomis sąmonės sutrikimais - deliriumu, oneiroidu, amencija, ar šiaip kokiu nors aptemimu. Jei jau pagal diagnozes žiūrėti - ryškūs sužadinimo atvejai pasitaiko pas pacientus, turinčius laimę sirgti kokia nors šizofrenija ar narkomanija.

Efektyviausios sužadinimo gydymo priemonės - neuroleptikai, trankvilizatoriai, tramdomieji marškiniai.