Raspberry Pi

Raspberry Pi - tokie pigūs visokiems hakeriams skirti maži kompiuteriai, turintys savyje faktiškai viską, ko tik reikia normaliam kompiuteriui ir kartu padaryti taip, kad nebūtų per daug gaila ir sugadinti kaip nors. Šie kompiuteriai būna naudojami su specialiai parinkta Linux sistema.

Pirmi Raspberry Pi kompiuteriai buvo sukurti kaip mokykliniai, kad būtų koks labai pigus aparatas, kuris ir leistų vaikams mokytis, ir nebūtų gaila, jei sulaužys. Kadangi kompiuteriai buvo kuriami nuo nulio, tai buvo pasirinkta ARM architektūra, išvengta daugybės visokių senų suderinamumo palaikymų, perteklinių nesąmonių ir taip toliau. Taigi, jau pirmi kompiuteriai tekainavo apie 35 dolerius, kas buvo neįtikėtinai pigu, ypač turint omeny, kad gamino tai juos visai nepigi Didžiosios Britanijos firma.

Raspberry Pi kompiuteriai buvo tiek vykę, kad greitai didžiausiais jų pirkėjais tapo visokie hakeriai, o paskui ir pramoninių sistemų gamintojai. Mažas kompiuteriukas turėjo visko, ko tik reikia, norint jį sujungti su kokia nors įranga, tad buvo tiesiog idealiai tinkamas programavimui ir perdarymui į visokių įrenginių valdymo blokus.

Šiuo metu pigiausi Raspberry Pi variantai (minimali Raspberry Pi Zero plokštė be maitinimo bloko) kainuoja vos apie 5-10 baksų, tipiški ir viskam jau tinkami - kokius 50-100 dolerių, o viskam tinkami, patogūs, kur klaviatūros bloke sutalpintas visas kompiuteris - kokius 200 eurų.

Keistas dalykas: įprasti kompai vis galingėja ir pinga, bet Raspberry Pi populiarumas taip auga, kad gamintojas nespėja visko gaminti, todėl šitie kompai, netgi negerėdami, brangsta ir brangsta. Štai buvo, kai prabangus Raspberry Pi kainavo gal 120 eurų, o dabar ir už 200 neberasi.

Raspberry Pi, deja, turi ir trūkumų:

• Šiais laikais Facebook pavirto į tokį stabdantį monstrą, kad tarpais jau pasijunta lagas, kai jį peržiūrinėji ant Raspberry Pi. Nors didelių problemų nebus, bet retkarčiais kylančios pusės sekundės ar sekundės trukmės pauzės visvien nėra malonios.
• Senoviniai i386 kompiliuoti softai nedirba ant Raspberry Pi, nes architektūra yra kita. Taigi, jei norėsite panaudoti kokį tai priešistorinį komercinį ar šiaip keistą softą, tai nepaeis.
• Kaip bebūtų keista, nemažai Linux softo gamintojų nesugeba pagaminti multiplatforminio softo, tad nors dauguma programų ir bus pasiekiamos, taip bus ne su visomis.
• Raspberry Pi neretai naudojami su atitinkamai pigiais, visiškai senais, atitarnavusiais monitoriais, o šie teturi VGA įėjimą, bet neturi HDMI. Tai jei tą norit daryti, tai reiks papildomai nusipirkti du adapterius: vieną VGA-HDMI, o kitą - dvigubą mamą HDMI (nes ir kompo laidas, ir adapteris iš VGA bus tėtės).
• Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti.
• Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje langų menedžerio absurdišką Mutter iš absurdiško GNOME, todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į Openbox nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai.
• Visas desktopas, nors ir primena Windows ar MacOS, nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti XFCE, o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų.
• Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis apt programa ir shell.

Bet šiaip kasdieniams darbams visai tokio kompiuteriuko pakanka. Normalus kompas už kokį 100 eurų - čia gi nuostabu.

(Straipsnis parašytas, pasijungus per Raspberry Pi)