Anabaptizmas

Anabaptizmas ir, atitinkamai, anabaptistai - tai tokia krikščionybės pakraipa, sakanti, kad tiktai suaugęs ir subrendęs žmogus turi pasirinkti, ar jam krikštytis ir kaip ir kada tai padaryti. Jei krikštijamas vaikas - tai reiškia, kad šitai yra ne jo paties, o jo tėvų ar dar kieno nors pasirinkimas, todėl jis negalįs būti tikras.

Šiuo pagrindiniu įsitikinimu dėl suaugusiųjų krikštijimosi anabaptistai yra panašūs į baptistus, tačiau tuo visi panašumai ir baigiasi, nes nei istoriškai, nei kažkaip kitaip čia daugiau panašumo ar sąsajų nėra. Baptizmas atsirado kaip anglikonų ir visokių puritonų atšaka, o anabaptizmas - visiškai paskirai, kaip Šveicarijos, o paskui Vokietijos ir Olandijos protestantų grupių, ypač kalvinistų ir liuteronų atskiras judėjimas.

Esminiai anabaptistų įsitikinimai yra šie:

• Krikštytis turi tik subrendęs žmogus, savo sąmoningu, apgalvotu, tikru ir laisvanorišku pasirinkimu
• Kariauti negalima, nes visiškai bet koks karas yra nusikaltimas - geriau būti nužudytu, nei žudyti kitus žmones
• Bažnyčia ir tikėjimas yra atskirai nuo valstybės, tad politikoje negalima dalyvauti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai
• Žmogaus teisingumas ir išsigelbėjimas yra nustatomas tiktai jo realių gerų darbų, o ne šiaip tikėjimo
• Vienintelis būdas gerai gyventi - tai gyventi bendruomenėje, kur visi turi bendrą turtą, bendrus darbus ir bendras teises į nuosavybę
• Vienintelis būdas išvengti nuodėmingo gyvenimo - tai gyventi atskirai nuo nuodėmingo pasaulio, gyvenant savo bendruomenėje

Bene žinomiausia iš visų anabaptistų pakraipų yra amišai, kurie tas tiesas dar papildo visiškai perlenktu tradicionalistiniu bei konservatistiniu požiūriu.