Žurnalistai

Žurnalistai - tai tie, kurie protingai į žurnalus ir laikraščius rašo, o naujesniais laikais - dar veda TV bei radijos laidas, visaip apgalvotai, profesionaliai, subalansuotai, netendencingai, neužsakytai, sąžiningai, be korupcijos, dorai, nefalsifikuodami faktų, nepūsdami sensacijų ir skandalų, viską pateikdami korektiškai ir be pseudomokslinių ar išvis nemokšiškų nusišnekėjimų, o jau svarbiausia - ničniekaip neužsikrėsdami jokia tenai geltonąja tryda.

Čia gerai apžvelgus visą reikalą, tenka pripažinti liūdną faktą, kad kokį nors žurnalistą bent jau vienetiniame egzemplioriuje Lietuvoje atrasti keblu. Netgi labai jau ieškant, paprastai ima ir paaiškėja, kad galimas kandidatas visgi nors ir stengiasi, visvien ne kartą buvo susitepęs kokiais nors šūdais, kurie garbės jam nedaro, o daro tiktai gėdą. Tad liūdnai konstatuojant faktą, tenka pasakyt, kad ne tiek žurnalistai yra Lietuvoje, kiek įvairūs žiūrknalistai, žurnaliūgos, žurnalizdai, durnalistai bei purvasklaidininkai, o kartais - ir išvis nykūs raštą įvaldę dibilai, nesugebantys prasmingo sakinio suregzti ar priešingai - ištisai gražias beprasmybes pilstantys grafomanai.

Vienok gi ne Pipedija būtų, jei kontroversiškai nepabandytų tėkšti į akis, kad tiesa dar nemirė ir spaudos laisvė kokiu nors pavidalu gyvuoja. Taip kad imkite sąrašą, kur jau išties sunku prie kažko prikibti, net jei ir būtų kokių nors prieštaravimų, nes aiškiai ir užtikrintai neutralūs, išlaikyti ir kovojantys už teisybę:

• Artūras Račas
• Dainius Radzevičius
• Tomas Dapkus
• Aurelijus Katkevičius
• Rytas Staselis

Čia turime paminėti, kad toksai save žurnalistu, rašytoju, verslininku ir TV laidų šeimininku besivadinantis Andrius Užkalnis negali būti vadinamas žurnalistu, nes jau šitai būtų aukščiau visko, čia jau būtų užribis.

Kur gi riba tarp žurnalisto ir atmatos?

Neretas, užsiduodamas klausimu apie tai, kodėl gi žiniasklaida yra tokia amorali, o teisybę visad aukoja melui, susiduria su keistomis problemomis, nes nei neaišku, ką galima žurnalistu pavadinti. Čia reikia išsyk pastebėti, kad kiekvienas žurnalistas, nesvarbu, ar jis žurnalistas, ar ne, savęs paprastai kitaip nepavadina, kaip tiktai žurnalistu, nes natūralu, kad visokiais tikslesniais žodžiais savęs vadint nei už ką nesutiktų - kas gi norėtų save patsai vadinti tuo, kuo yra?

Taip ir gaunasi, kad koks bebūtų kliedesius, šmeižtą ir melą bekuriantis veikėjas, bet kuriuo atveju save bei savo kolegas jis vadins garbingu žurnalisto pavadinimu. Gi turint omeny, kad sąžiningų čia nėra labai daug, tai daugumos balsas nustelbia nedaugumos balsą, o kai kurie autoriai jau burba, kad esą žurnalistu vadintis negarbė, todėl prašosi vadinami apžvalgininkais ir komentatoriais. Vienok ir į šiųjų tarpą vis plintant pūlingam užkratui, darosi aišku, kad greitai savęs jau ir nebeliks kaip pavadinti padoriems žmonėms.

Gal ir su tuo susijęs reiškinys, kai vis dažniau žurnalistams priešpastatomi blogeriai, vienok nelinksmas precedentas, kai anoksai Ulevičius pabandė ištrinti ribą tarp blogerių ir žurnalistų per teismus, čia irgi įneša visokių minčių apie galimus precedentus.

Taip kad Pipedija čia kviečia visgi nepasiduoti panikai ir toliau kovoti už tai, kad atmatos žurnalistais nesivadintų, o riba tarp vienų ir kitų nebūtų nei kažkaip niveliuota, nei ištrinta.