Sociopatų ir schizofrenikų teorija

Sociopatų ir schizofrenikų teorija, dar vadinama kaip psichopatų ir šizofrenikų visuomenės teorija, arba dar psichopatai, normiai ir šizikai ir panašiai - tokia teorija, pagal kurią visuomenė susideda iš kelių dalių, kurių didžiausia yra situacijoje nesusigaudantys normiai, o taip pat tarpusavy kovojantys psichopatai ir šizikai.

Teorija sako, kad yra trys grupės žmonių, kurie nuolat kovoja tarpusavy dėl valdžios, dominavimo ir panašiai.

Psichų, normių ir šizikų teorijos esmė

Teorijos esmė - kad įvairūs sociopatai ar psichopatai, ar plačiau kalbant, tamsioji triada, ilgainiui užsigrobia valdžią visuomenėje, nes moka manipuliuoti, apgaudinėti, neturi jokių stabdančių sąžinės skrupulų ir kokių nors stabdžių. Todėl visada valdžią lėtais ar greitais būdais užsigrobia nusikaltėliai, sociopatai, manipuliantai, ir nesvarbu, ar tai būtų kokia nors monarchija, ar parlamentinė demokratija - visvien valdžioje sėdės tie manipuliantai.

Tuo tarpu normiai, t.y., paprasti žmonės yra arba per daug durni, kad išvis suvoktų, kas vyksta, arba jei ir nedurni, tai tiesiog dėl savo moralės negeba net pagalvoti, kas išvis dedasi ir kaip viskas yra blogai, nes tiesiog negali patikėti, kad patys per rinkimus balsavo už tokius atmatas. Žodžiu, visi tie normiai, kurie sudaro gerus 80% ar netgi gerokai daugiau, lieka apdurninti ir nesusigaudantys.

Ir lieka tik šioks toks visuomenės segmentas, kurie nemoka manipuliuoti, turi kažkokią moralę ir yra nepilno proto, todėl nesugeba įsigyventi į normių sistemą. Tokie žmonės būna vadinami šizikais, medicinoje gi neretai aiškinama, kad pas juos visokios psichikos ligos, dažniau - šizofrenija, gal kažkiek ir autizmas ar dar kiti psichikos sutrikimai. Štai šitie žmonės, kurie dėl psichikos sutrikimų negeba įsigyventi į sistemą, mato, kad kažkas yra negerai, ir identifikuoja, kad sistemos nenormalieji - tai yra įvairūs sociopatai, psichopatai ir kiti manipuliantai. Ir tuos manipuliantus šizikai tada ima sieti su savo asmeninėmis problemomis - kad čia ta manipuliantų sistema jiems neduoda įsigyventi visuomenėje.

Rezultate šizikai, patys to nesuprasdami, pamato tuos sociopatus ir psichopatus kaip taikinius ir pradeda juos persekioti. Taigi, šizikai tampa psichopatų predatoriais, kurie juos naikina.

Dažniausiai procesas pasireiškia per tai, kad šizikai kuria visokias sąmokslo teorijas, jas skleidžia, o paskui prisikabina prie psichopatų ir persekioja juos tol, kol išėda. Gi psichopatai nesugeba manipuliuoti šizikais, nes manipuliacijos yra paremtos logika ar bent jau panašumų dėsniu, tuo tarpu pas šizikus bet kokia logika savaime atrodo kaip įtartinas smegenų plovimo įrankis. Psichopatai nesugeba manipuliuoti šizikais, o bandymas manipuliuoti tik dar labiau sudirgina šizikams būdingą paranoją, taip sukeldamas išvis atvirą konfrontaciją.

Taigi, prasideda šizikų ir psichopatų pjautynės, kurios gali baigtis įvairiai - vienais atvejais psichopatai laimi, įvesdami totalitarizmą, gi kitais atvejais visgi laimi šizikai ir tada atsiranda nemažai chaoso, bet ilgainiui neretai nusistovi demokratija.

Tuo atveju, jei santvarkoje nusistovėjusi demokratija su žemu korupcijos lygiu, psichopatai bando vogti ir manipuliuoti, bet neužima dominuojančių pozicijų, dėl to šizikai negeba jų identifikuoti ir pradeda kovoti prieš ką papuola, t.y., daugiausiai prieš visokius valdžioje esančius normius.

Esminės psichų, normių ir šizikų teorijos nuostatos

Teorijoje numatomos trys socialinės rolės:

• Šizikai (Schizos), kurių mąstyme pastebimi schizofrenijos ar schizotipinio sutrikimo požymiai. Jie yra dezorganizuoti, keistuoliai, trenkti, neprisitaikę prie visuomenės, linkę į visokius kliedesius ir šiaip sąmokslo teorijas. Yra chaotiški, konfliktiški, bet originalūs, kūrybingi, lengvai pagaunantys naujas (ypač durnas) idėjas ir taip toliau.
• Psichopatai (Psichopatai, sociopatai, narcizai), kurių mąstyme praktiškai nėra moralės ir natūralios empatijos, yra didelis polinkis manipuliuoti, ir yra taip vadinama kognityvinė empatija - t.y., logika paremtas gebėjimas išmąstyti, ko reikia kažkokiam žmogui, kad tą žmogų galėtum paveikti. Iš esmės šie žmonės elgiasi kaip plėšrūnai ar parazitai, nuolat siekiantys turto, valdžios ir t.t., ir bendrai nešantys blogį, nors ilgainiui kartu įvedantys ir tvarką (neretai - policinę ar išvis totalitarinę).
• Normiai - absoliuti dauguma, kurie lengvai pasiduoda manipuliacijoms, yra moralūs, elgiasi pagal socialines normas, prisitaiko ir taip toliau. Juos lengvai paveikia psichų manipuliacijos, todėl jie elgiasi kaip avinų banda.

Teorijoje nagrinėjami keli procesai:

• Nuolatinis karas dėl kontrolės - psichopatai manipuliuoja normiais ir bando užgrobti valdžią, o taip pat pirmiausiai savo tikslams panaudoti šizikus, o užgrobus valdžią - juos pašalinti, kad jie nebetrukdytų.
• Socialinio gėrio gadinimas - psichopatai nemoka kurti nieko gero, išskyrus totalitarinę vergovės sistemą, nes negeba pripažinti kitų žmonių laisvės. Todėl psichopatai visada griauna gerovės sistemą, kurią kuria normiai ir šizikai. Būdinga, kad psichopatai moka puikiai išnaudoti visokias sistemos silpnas vietas, ją gadindami ir persekiodami netinkamus žmones.
• Naratyvo kontrolė - psichopatai moka primeluoti, todėl jie užvaldo pagrindinį visuomenės naratyvą, o tuo pačiu ir apskelbia šizikus šizikais, diskredituoja ir juos pašalina iš viešojo diskurso

Kitos panašios teorijos

Nors sociopatų ir schizofrenikų visuomenės teorija yra gana neaiškios kilmės (bent jau kol kas nenustatėm, iš kur ji atsirado), ji visai neblogai siejasi su realybės pastebėjimais, kur daugelis disidentų, pasibaigus totalitarinaim režimui, pradeda kovoti prieš visiškas nesąmones. Gana panašią, tik primityvesnę teoriją dėsto ir buvęs rusų šnipas Grigorijus Klimovas savo knygose.